Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija laiko prioritetu didėjantį energijos tiekimą Kinijai

2011 04 30

Rusija įsipareigojo ir pažadėjo plėsti prekybą su Kinija, bet pagrindiniai komerciniai ryšiai šias valstybes ir toliau sieja energetikos srityje. Per vizitą Kinijoje BRICS viršūnių susitikime (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) balandžio 13 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo plėtoti strateginę ekonominę partnerystę su Kinija po pokalbio su savo kolega Hu Jintao. Atsakydamas Hu Jintao taip pat kalbėjo apie dvišalių santykių plėtrą. Prieš vizitą D. Medvedevas pažadėjo padidinti prekybą su Kinija iki 100 milijardų dolerių kasmet. 2010 m. Rusijos prekybos su Kinija apimtys pasiekė 59,3 milijardus dolerių, kaip skelbia oficiali Rusijos ir Kinijos statistika. Rusijos pareigūnai norėjo padidinti prekybą su kaimynine Kinija. 2006 m. sausį tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė planus pakelti dvišalę prekybą nuo 60 iki 80 milijardų dolerių iki 2010 metų, tačiau 2009 m. prekyba su Kinija krito iki 38,8 milijardų.

Apsilankymo Kinijoje išvakarėse D. Medvedevo užsienio politikos patarėjas Sergejus Prichodko teigė, kad abu lyderiai neplanuoja aptarti energijos kainų. Vis dėlto D. Medvedevas buvo priverstas įsikišti į tebevykstantį ginčą dėl dujų. Balandžio 14 d. jis išreiškė viltį, kad Maskva ir Pekinas susitars dėl Kinijai tiekiamų Rusijos dujų kainų, o tai buvo aptarta ir per diskusiją su Hu Jintao. Prieš dvišalį susitikimą Rusijos dujų gigantas „Gazpromas“ dar kartą pabandė susitarti dėl dujų kainų, tačiau balandžio 12 dieną tegalėjo paskelbti, kad derybos tęsiasi, o susitarimas gali būti pasiektas 2011 m. viduryje. Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, kurie cituoja Kinijos šaltinius, paskutinis derybų dėl kainų raundas tarp „Gazpromo“ ir Kinijos bendrovės nepasiekė jokių išvadų. Vadinasi, Maskvos viltys padidinti visuotinę angliavandenilių paklausą ir vėliau „Gazpromo“ primygtiniai reikalavimai dėl didesnių dujų kainų susidūrė su Pekino prieštaravimu ir nepritarimu brangiam dujų importui.

„Gazpromo“ projektas tiesti Altajaus dujotiekį į Kiniją buvo vilkinamas kelerius metus, nes dvišalis susitarimas dėl dujų kainų išliko silpnas. Prieš ketverius metus Maskva pažadėjo eksportuoti 40 milijardų kubinių metrų Rusijos dujų į Kiniją per 6 700 kilometrų ilgio Altajaus dujotiekį. 2006 metų kovą „Gazpromas“ ir Kinijos bendrovė pasirašė memorandumą dėl Rusijos gamtinių dujų pristatymo į Kiniją nuo 2011 metų. „Gazpromas“ pirmiausia pasiūlė tiekti dujas europinėmis kainomis, nors Kinija reikalavo mažesnių. 2009 m. spalį „Gazpromas“ ir minėtoji Kinijos bendrovė pasirašė susitarimą dėl dujų tiekimo ir į jį įtraukė dujotiekio tiesimo klausimą. Kainos buvo susietos su „Azijos naftos krepšeliu“.

2010 m. liepą buvo deramasi dėl Altajaus dujotiekio finansavimo, bet derybos pasirodė bevaisės. „Gazpromas“ pradžioje apskaičiavo, kad dujotiekio tiesimas kainuos 10 milijardų dolerių, bet vėliau šį skaičių pakėlė iki 14 milijardų. Tačiau susitarimo dėl dujų kainų vis dar tikimasi 2011 metų pirmoje pusėje, kad tiekimas galėtų prasidėti 2015 m. Taigi Rusijos ir Kinijos bendravimas ir toliau remiasi energetika, nors Maskva gana patenkinta savo dabartiniu vaidmeniu – būti energijos tiekėja Kinijai.

Pagal 2011 m. balandžio 27 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras