Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Europos Sąjunga ir Rusija: „strateginės partnerystės“ link

Kristina Puleikytė
2006 04 06

Europos Sąjunga (toliau ES) ir Rusija išplėtė politinį dialogą daugelyje sričių. Paskutiniu metu tai skatina intensyvų ES bei Rusijos ne tik politinį dialogą, bet ir bendradarbiavimą įvairiose srityse. Po plėtros ES gavo tiesiogines sienas su Rusija, o geografinis artumas ne tik sujungia ir kuria bendradarbiavimo galimybes, bet kartu lemia ir trinties atsiradimą.

 ES ir Rusijos bendradarbiavimo struktūra

ES ir Rusijos bendradarbiavimas yra pagrįstas nemažu skaičiumi pasirašytų susitarimų. Viena iš svarbiausių – 1994 m. pasirašyta partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis, kuri įsigaliojo 1997 m. 1999 m. buvo sudaryta ES bendroji strategija Rusijos atžvilgiu, kuri nustojo galioti 2004 m. Tais pačiais metais sudaryta Rusijos vidutinio laikotarpio strategija santykių su ES atžvilgiu. Galiausiai susitarimai dėl bendradarbiavimo keturiose bendrose erdvėse. Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis nustato teisnius bendradarbiavimo rėmus, prekybos ir ekonominius ryšius, kurie ES ir Rusijos santykiuose yra esminiai. ES bendrajai strategijai, plačiai apimančiai ES tikslus, trūko tikslų prioriteto išskyrimo.

Tuo tarpu keturių bendrų erdvių koncepcija aiškiai identifikuoja keturias sritis, kuriose koncentruosis ES ir Rusijos bendradarbiavimas ilgalaikėje perspektyvoje. Keturių bendrų erdvių idėja buvo sumanyta Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybių, o formaliai buvo priimta Sankt Peterburgo ES-Rusijos viršūnių susitikime 2003 m. gegužės mėn. Minėtos keturios bendros erdvės tai – bendra ekonominė, laisvės, saugumo ir teisingumo, išorės saugumo ir mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros erdvė.

Be daugybės dokumentų ES ir Rusijos bendradarbiavimą taip pat sieja ir gana tankus institucinis tinklas, kurio susikūrimui impulsą davė 1994 m. partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis.

Strateginės partnerystės link?

ES ir Rusija išplėtė savo bendradarbiavimo sritis (bent jau formaliai), pasirašydamos įvairius dvišalius susitarimus bei sukurdamos tam tikrus institucinius rėmus politiniam dialogui užmegzti, taip pat siekti bendrų tikslų, kuriuos galima klasifikuoti pagal keturias bendradarbiavimo sritis. Vienu iš plačiausių tikslų galima įvardinti "strateginės partnerystės" sukūrimą, kurios koncepcija pirmą kartą pasirodė 1999 m. ES bendrojoje strategijoje ir Rusijos vidutinio laikotarpio strategijoje.

Visgi abejotina, ar ES ir Rusija galėtų tapti lygiaverčiais strateginiais partneriais trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Struktūrinė asimetrija, pirmiausia ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje sferose, yra kliūtis efektyviai strateginei partnerystei.

Be to, požiūris į tarptautinius santykius bei įvykius skiriasi tarp ES ir Rusijos. Rusija po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių atakų išreiškė paramą JAV kovoje su terorizmu ir įsitraukė į kovą su tarptautiniu terorizmu. Tačiau Rusijos ir ES valstybių-narių terorizmo suvokimas skiriasi. Kas yra teroristai – Rusijos požiūriu ne visada sutampa su ES požiūriu.

Kitas dalykas – ES kaimynystės politika. ES kaimynystės politika yra nukreipta ir į Nepriklausomos valstybių sandraugos (NVS) valstybes, tokias kaip Ukraina, Baltarusija, Moldova ir Užkaukazės valstybės, kurios yra Rusijos interesų sferoje. Pastaruoju metu ES vaidmuo Gruzijoje ir Ukrainoje po struktūrinių pokyčių šiose šalyse (Rožinė ir Oranžinė revoliucijos) tik didėja. ES taip pat suinteresuota Padnestrės konflikto išsprendimu. Neseni įvykiai (dujų tiekimo Ukrainoje nutraukimas) ir įsisenėję konfliktai Užkaukazėje bei Padnestrėje rodo, kad Rusija nėra linkusi šias valstybes išleisti iš savo įtakos sferos, nes Rusijos įtakos ir galios sklaida NVS erdvėje gali garantuoti jos, kaip didžios valstybės, statuso išlaikymą. Taigi tiek Rusijos, tiek kai kurių ES valstybių-narių nenoras kalbėti apie Rusijos problemas ir politiką "artimame užsienyje" kelia abejonių dėl realios ES ir Rusijos "strateginės partnerystės".

Nepaisant efektyvaus bendradarbiavimo ekonominėje ir ypač energetinėje srityje tarp ES ir Rusijos yra akivaizdus atotrūkis ekonominio išsivystymo atžvilgiu. Neabejotina, kad Rusija pagal savo ekonominius rodiklius atsilieka nuo ES valstybių-narių. Be to, ES Rusijai yra svarbi kaip jos energetinių žaliavų vartotoja, su kuria nėra problemų dėl atsiskaitymų ir tiekimas, lyginant su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Kinija, yra pakankamai nesudėtingas.

Taip pat ir vidiniai veiksniai Rusijoje nesuartina dviejų galimų "strateginių partnerių". Strateginė partnerystė turi būti grindžiama ne tik bendrais interesas, bet ir bendromis vertybėmis, bendru požiūriu. Tuo tarpu Rusijos prezidento Vladimiro Putino vidaus politika aiškiai rodo autoritarizmo tendencijų didėjimą (laisvos žiniasklaidos uždraudimas, "Jukos" byla ir pan.), kas visiškai nesisieja su Vakarų Europos demokratijos vertybėmis. Naivu tikėtis, kad ES spaudimas gali turėti žymios įtakos dabartinei Rusijos vyriausybės vidaus politikai ir paskatintų Rusijos demokratijos konsolidaciją.

Rusijos politika

Rusijos politika ES atžvilgiu, kaip ir visa jos užsienio politika, paremta pragmatiniais nacionaliniais interesais. Strateginė partnerystė su ES pirmiausia traktuojama kaip priemonė, padedanti stiprinti Rusijos geopolitines pozicijas tarptautinėje arenoje. Pagrindinis Rusijos tikslas yra vienpolės JAV hegemonijos išardymas ir daugiapolės tarptautinės sistemos sukūrimas, stiprinant regionines galias. Taip Rusija siekia aktyviai dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kartu stiprinant pozicijas veikloje ir palaikant platų bendradarbiavimą su ES.

Rusija siekia tiek glaudaus bendradarbiavimo su Vakarais, tiek suartėjimo su Azijos regioninėmis galiomis. Vis dėlto vidinis Rusijos silpnumas neleidžia jai kol kas efektyviai vykdyti savo išorinės politikos šiomis dviem kryptimis iš karto. Bendradarbiavimas su ES Rusijai pirmiausia reikalingas dėl ekonominių išskaičiavimų. ES yra ne tik svarbi Rusijos energetinių šaltinių vartotoja, bet ir reikšminga prekybos partnerė bei investuotoja.

Rusija neapsiriboja vien tik ekonominiais interesais ES atžvilgiu. Ji rodo vis didesnį susidomėjimą ES Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP), kuri pamažu įgauna pagreitį. Jei Rusijai pavyktų efektyviai įsitraukti į ESGP veiklą, tai ne tik gilintų jos bendradarbiavimą su ES, bet ir leistų didinti jos svorį ES sprendimų priėmime.

Rusija įtartinai žiūri į Europos Komisiją (EK), kuri atspindi ES dvilypiškumą – ES kaip sąjunga ir kaip jos valstybės-narės. Rusija teikia pirmenybę dvišalių santykių su ES valstybėmis-narėmis palaikymui, o ne daugiašališkumui. Dažnai Rusija netgi yra linkusi išnaudoti nuomonių skirtumus ES viduje per dvišalių santykių plėtrą su atitinkamomis ES valstybėmis-narėmis, kad taip prastumtų savo interesus.

Asimetriškumas, egzistuojantis tarp Rusijos ir ES, daugelyje sričių numato tai, kad ilgainiui Rusijai galėtų kilti pavojus tapti ES "jaunesniuoju partneriu" (bent jau tose srityse, kur ES turi akivaizdų pranašumą). Rusija jokiais būdais nesiekia tapti kažkieno "jaunesniuoju partneriu", nes tai kertasi su jos intencija tapti globalia jėga.

ES politika

Tokiose srityse kaip prekyba, energetika ir investicijos, ES ir Rusija turi plačias galimybes vystyti platų bendradarbiavimą, nes šiose srityse jos gali viena kitą papildyti, t.y. bendradarbiavimas ekonominėje sferoje abipusiškai yra naudingas. Pirmiausia Rusija yra svarbi kaip energetinių išteklių tiekėja, o tuo tarpu Rusijai ES investicijos ir prekyba suteikia galimybę modernizuoti Rusijos ekonomiką. Tuo tarpu tokiose srityse kaip aplinkosauga, tarptautinis terorizmas, stabilumas artimojoje kaimynystėje, poreikis bendradarbiauti su Rusiją kyla dėl šios šalies geografinio artumo bei įtakos ES pasienio regionuose.

ES nėra valstybė. ES sudaryta iš skirtingų valstybių, kas savaime implikuoja, jog sutarimas dažniausiai grindžiamas dvišaliais santykiais su Rusiją, kurie iš esmės mažai koreguoja pačios ES kaip sąjungos poziciją ir ES santykius su JAV. Be to, ES ir Rusiją nesieja vienodi geopolitiniai tikslai strateginės partnerystės atžvilgiu. Rusijos politika ES atžvilgiu labiau primena nulinės sumos žaidimą, kai siekiama politinio dialogo ir iš jo išplaukiančio gilesnio bendradarbiavimo tik tose srityse, kurios yra naudingos Rusijai. Tuo tarpu galima ES ir Rusijos strateginė partnerystė tikrai negalėtų tapti alternatyva transatlantiniams santykiams, turint omenyje, kad tokiai alternatyvai didžioji dauguma ES valstybių-narių nepritartų.  

Be abejo, Rusija išliks svarbiu veikėju, siekiant užtikrinti saugumą bei stabilumą Europos regione, kas savaime implikuoja Rusijos ir ES santykių svarbą. Sunku įsivaizduoti, kaip ES gali siekti užtikrinti saugumą bei stabilumą kaimyniniuose regionuose, kurie yra Rusijos interesų sferoje, be glaudesnio bendradarbiavimo su Rusija šiais klausimais.

Politinis dialogas ir bendradarbiavimas tarp ES ir Rusijos išliks ir bus plėtojamas tokiose srityse, kuriose abi pusės turės naudos bei kur jų interesai ir tikslai sutaps. Rusija ir toliau stengsis plėsti santykius su ES, tačiau tik tose srityse, kuriose Rusija galės patenkinti savo interesus. Kaip teigia Marius Vahl’as, ES ir Rusijos santykiai yra grįsti sutampančiais interesais, bet ne bendromis vertybėmis ir abipusiu pasitikėjimu, kurie yra pagrindas ilgalaikei ir tvirtai strateginei partnerystei.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras