Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Sovietinė okupacija: davė ar atėmė? (1)

Lina Kriaučionytė
2006 04 05

Šešiolikai metų praėjus po nepriklausomybės atgavimo vis dažniau pasigirsta abejonės ir klausimai ar verta reikalauti Sovietinės okupacijos padarytos žalos atlyginimo. Ne tik kai kurie senyvi kaimo žmonės su nostalgija prisimena kolūkių laikus, kai visi turėjo darbą ir dirbo dėl bendro tikslo, bet ir dalis dabartinės valdžios atstovų bei politikos mokslų tyrinėtojų, šiandien suabejoja šių reikalavimų pagrįstumu. Kitų Baltijos valstybių visuomenėse, daugiausiai rusakalbių gretose, pasigirsta priekaištavimai neva okupacija davusi Baltijos valstybėms "tiek daug gero" ir dabar tikrai nereikėtų sureikšminti šio fakto blogosios pusės steigiant okupacijos muziejus, nacionalines gedulo dienas, reikalaujant Rusijos atlyginti padarytą žalą ir panašiai. Žvelgiant į šį faktą ne tik patriotiškai, bet logiškai ir humaniškai, galima pasvarstyti ką davė SSRS okupacija Baltijos šalims.

Šiame straipsnyje nebus siekiama atskleisti visų Sovietinėje Rusijoje vykusių įvykių ir reiškinių, jų priežasčių bei pasekmių, tačiau apžvelgiant svarbiausius visuomenės pilnavertiško gyvenimo aspektus, bus mėginama įvertinti Sovietinės okupacijos palikimą Baltijos šalims.

A. Brazauskas ne kartą pabrėžęs gerąją okupacijos patirtį: gausių statybų, ekonomikos augimo metą. Taip pat mano ir kiti jo pasekėjai, bei kai kurie Estijos ir Latvijos piliečiai, mat tuo laikotarpiu išaugo Pabaltijo miestai, sustiprėjo sunkioji pramonė. Tačiau miestų, kaip traukos centrų, augimas, yra neišvengiamas ekonomikos veiksnys ir vargu ar statybų apimtis yra pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys. Be to, nežinia kokiu tempu būtų augusi ekonomika neokupuotose šalyse ir kaip būtų plėtojusis pramonė. Puikus pavyzdys galėtų būti rytų ir vakarų Berlynas.

Tiesa, pramonės įmonių augimas turėjo dvejopų pasekmių Baltijos šalių gyventojams. Viena vertus, įsteigta daug darbo vietų, į kurias buvo nustatomi vadinamieji "paskyrimai" ir tuo būdu valstybė reguliavo darbingumo lygį. Kita vertus, išaugus pramonei, į Pabaltijį buvo pakviesti dirbti žmonės iš centrinės Rusijos, kurie čia sėkmingai įsikūrė ir liko gyventi. Tai taip pat buvo vienas iš rusifikacinės politikos elementų, dabar keliančių tiek tautinės mažumos, tiek identiteto problemas nepriklausomose šalyse, ypač Latvijoje ir Estijoje. Ir dar, prasidėjus viešumui, paaiškėjo, kad prisidengusi visais skambiais traktorių, kombainų ir kitų gamyklų pavadinimais slėpėsi ne kokia kita, bet karinė pramonė. Būtent šios industrinės šakos plėtotei, naujausiems techniniams išradimams buvo skiriamos didžiausios lėšos ir geriausi darbuotojai. Tuo tarpu visuomenėje vyravo nuolatinis deficitas ir nepriteklius, o vykdomoji valdžia garsiai gyrėsi įvykdytais ir net viršytais penkmečių planais.

Žmonės, manantys, kad Sovietų Sąjunga buvo teigiamas valstybinės santvarkos pavyzdys, akcentuoja sąjungos stipriąja puse buvus socialinę sanglaudą. Komunizmo idėja, siekusi iš esmės pakeisti socialinę visuomenės santvarką, t.y. panaikinti kapitalistinius darbdavio ir darbininko santykius ir įtvirtinti lygiateisiškumu grįstus darbo ryšius, be abejonės buvo verta dėmesio. Ilgainiui ši idėja buvo iškreipta dėl valdžios veiksmų, teroro, propagandos, rusifikacijos politikos, kai valdininkais buvo skiriami lojalūs rusakalbiai pasekėjai. Kita vertus, socialinės sanglaudos idėja iš karto buvo pasmerkta žlugimui, nes okupuotos šalies gyventojui okupantas buvo priešas, diktavęs savas taisykles, pamynęs jo laisvę. Todėl asimiliuojama visuomenė taip ir neįgavo nuolat reklamuoto ir propaguoto draugiškumo ir nuoširdaus pasitikėjimo vienas kitu.

Net ir stipri ekonomika bei socialinė šalies gerovė neatskleidžia tikrosios padėties toje šalyje. Politika, laisvė, demokratija, pilietinės teisės, žmoniškumas - kiti kertiniai valstybės akmenys. Ar išvis galima teigti, kad Sovietų Sąjungoje buvo politika? Tai labai ginčytinas klausimas, nes vienos komunistų partijos (KP) valdymas lėmė opozicijos, tuo pačiu ir kitos nuomonės nebuvimą. Priespauda, teroras ir cenzūra ribojo žodžio ir spaudos laisvę. Ką jau kalbėti apie piliečių teisę rinktis, balsuoti, spręsti ir vykdyti sprendimus. Dabartinis piliečių pasyvumas Baltijos šalyse neabejotinai yra sovietinės valdymo sistemos palikimas, nes dar tarpukario metais Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, kūrėsi daug įvairių visuomeninių organizacijų, asociacijų, ekonominių tikslų siekiančių konfederacijų. Per 50 sovietinės okupacijos metų pasikeitė ir užaugo nauja žmonių karta, kurie buvo pripratę prie valdymo "iš viršaus", kai viskas buvo diktuojama iš centrinio partijos biuro. Todėl dabar jiems sunku persiorientuoti, patiems imtis iniciatyvos dirbti, planuoti, organizuoti ir kitaip veikti. Jie nemano, kad balsavimas tai pilietinė kiekvieno žmogaus pareiga, jie netiki, kad dalyvaudami tiek politinėje, tiek visuomeninėje veikloje gali kažką pakeisti.

Sovietų Sąjungoje buvo paminti visi demokratijos pagrindai. Tiesa, buvo siekiama sukurti ir įrodyti geresnę valdymo santvarką, bet, deja, patirtas visiškas fiasko.

Socializmo sutapatinimas su Stalinizmu bei pastarojo kulto iškėlimas rodo, kad žmonės nelabai suprato, kas tuomet dėjosi. Karinis ir ekonominis lenktyniavimas tarp supervalstybių – žmonių apgaudinėjimas, kad kyla ekonomika, tuo tarpu slapta kuriama karinė pramonė, propaganda, kad Sovietų Sąjungoje gyvenimo lygis aukštesnis nei kapitalistiniuose vakaruose. Ir galiausiai naujos religijos – komunizmo kūrimas. Taigi, nieko nuostabaus, kad kai kurie žmonės šventai tikėjo šviesia komunizmo ateitimi, tačiau keista, kad dabar yra žmonių, manančių, kad tokia valstybinė santvarka turėjo šansų ir toliau gyvuoti.

Visais išvardintais aspektais dar galimos įvairios nuomonės, tačiau kalbant apie humaniškumą, Sovietų Sąjunga su komunizmo idėja priešakyje peržengė visas ribas. Daugybė žmonių dingusių be žinios, daugybė kankintų ir nužudytų lageriuose, daugybė jų neteko savo užgyvento turto ir buvo ištremti į Sibirą, atskirti nuo šeimos... Ir kokiu būdu gali būti pateisinami tokie uzurpaciniai kitos valstybės veiksmai? Ir nejaugi tikėtasi, kad už tas gyvybes niekad ir niekam nereikės atsakyti?

Kodėl dabar rusakalbiams Pabaltijo gyventojams sunku pripažinti, kad okupacija išties pridarė daug skriaudų Baltijos šalims? Juos galima suprasti, nes jie buvo pakviesti ir perkelti į šias šalis dirbti ir gyventi, kurios vėliau tapo jų namais, kitiems gimtine. Žlugus Sovietų Sąjungai, jie nepriklausomose valstybėse tapo nepageidaujami, o tai skaudžiai veikia tų žmonių savigarbą. Tačiau sunku atsakyti kodėl mūsų visuomenės atstovams kyla abejonės dėl žalos atlyginimo, skatinama užsimerkti ir nusigręžti nuo praeities ir žvelgti į ateitį.

Istorija – gyvenimo mokytoja. Istoriniai įvykiai negali būti nutylimi, jie paaiškina, kodėl mūsų visuomenė šiandien yra tokia kokia yra. Todėl okupacijos muziejais, nacionalinėmis gedulo dienomis siekiama šviesti jaunimą, priminti visuomenei netolimą praeitį. Šie istoriniai įvykiai lieka tikra skaudžia valstybių patirtimi, gangrenuojančiomis žaizdomis, kurios tikrai nebus išgydytos tol, kol nebus tinkamai pripažintos ir įvertintos.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras