Naujienų portalas DELFI ir VšĮ Geopolitinių studijų centras skelbia analitinių straipsnių konkursą tema: „Mūsų Rytų kaimynai – kokie jie bus ir kokius juos norėtume matyti”. Laukiame Jūsų straipsnių apie Rusiją, Baltarusiją ar Ukrainą, kokios šios šalys bus (gali būti) po 5-10 metų, apie galimą pasirinktos šalies ekonominę, politinę, socialinę situaciją, svarbiausias politines, ūkines, energetines, ekologines, tarptautines, gynybos ir saugumo bei kitas problemas, o užsienio politikos srityje – apie santykius su Lietuva.

Rašinius siųskite el. paštu info@geopolitika.lt nuo gegužės 02 d. iki birželio 30 d. Jų apimtis turėtų būti nuo 10 iki 15 tūkstančių spaudos ženklų.

Įdomiausi Jūsų atsiųsti rašiniai bus publikuojami portale DELFI ir Geopolitika.lt . Geriausi straipsniai bus įvertinti apdovanojimais ir piniginėmis premijomis. Geriausius rašinius rinks kompetetinga komisija ir DELFI skaitytojai.

• Skaitytojų geriausiu išrinkto straipsnio autoriui atiteks 350 Lt premija.

• Komisijos išrinkto geriausiu straipsniu autoriui bus skirta taip pat 350 Lt premija.

• LR Užsienio reikalų ministerija įsteigė specialų apdovanojimą „Už santykių su kaimynais vizionieriškumą" - knygą „Lietuva žemėlapiuose“.

Vasaros pabaigoje paskelbsime ir apdovanosime nugalėtojus.

Vertinimo komisijos nariai:

• Audronis Ažubalis (LR URM Ministras);

• Laurynas Kaščiūnas (LR Seimo Pirmininkės patarėjas);

• Jovita Pranevičiūtė (LR Prezidentės patarėja);

• Monika Garbačiauskaitė-Budrienė (DELFI vyr. redaktorė);

• Greta Monika Tučkutė (VšĮ Geopolitinių studijų centro direktorė).

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.