Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Anna Politkovskaja: Stalinizmas amžiams

Parengta pagal "Washington Post"
2006 04 04

Mes ir vėl naudojame Stalino metodus, šįkart – kovoje su terorizmu. Rašau tema, kuria rašyti Rusijoje jau niekas nebegali - islamo terorizmo bylos. O tokių bylų mūsų šalyje – šimtai. Didžioji dalis jų yra valdžios sufabrikuoti konstruktai, kurių tikslas – parodyti, kaip „efektyviai“ Rusijos specialiosios tarnybos kovoja su terorizmu. Šios bylos taip pat skirtos tam, kad prezidentas Vladimiras Putinas turėtų kuo žavėti Vakarus.

Tačiau nuodugnus tokių bylų tyrimas rodo, jog daugelis apklausų įrašų buvo suklastoti, o dokumentai, kuriuose neva užfiksuoti vadinamieji sąžiningi prisipažinimai, buvo išgauti kankinant nekaltus įtariamuosius, baudžiamus už Čečėnijos separatisto Šamilio Basajevo nusikaltimus.

Štai vienas pavyzdys, kaip tai daroma. Neseniai du jauni Čečėnijos sostinės Grozno koledžo studentai - Musa Lomajevas ir Michailas Vladovskichas – policijos ir prokurorų buvo apkaltinti mažais, seniau neišaiškintais terorizmo išpuoliais, įvykusiais maždaug prieš pusmetį viename iš Grozno gyvenamųjų rajonų. Šių kaltinimų pasekmės: M. Vladovskichas dabar yra siaubingai suluošintas: abi jo kojos per kankinimus sulaužytos, kelių girnelės suskaldytos, inkstai nuo mušimo sunkiai pažeisti, lyties organai suluošinti, jis prarado regėjimą, jo ausies būgneliai sudarkyti, o visi priekiniai dantys – išmušti. Toks jis pasirodė teisme.

Kalbant apie M. Lomajevą: o jis pasirašė prisipažinimus dėl penkių terorizmo išpuolių – į jo išangę buvo įstatomi elektros laidai, per kuriuos buvo leidžiama srovė. Vaikinui praradus sąmonę, ant jo būdavo liejamas vanduo, rodomi elektros laidai, ir taip M. Lomajevas pasirašė prisipažinimus, jog kartu su M. Vladovskichu priklausė gaujai. Tai vyko nepaisant fakto, jog abu kaltinamieji pirmą kartą buvo supažindinti jų kalėjimo kankintojų.

Kitas jaunas vyras, įtrauktas į šią bylą, Muslimas Chudalovas, prieš karą buvo Vladovskicho šeimos kaimynas. Per 48 įkalinimo valandas jis prisipažino įvykdęs 15 nusikaltimų. Po šių prisipažinimų M. Chudalovo kankintojų buvo nuvilktas į teismo salę kaip liudininkas Lomajevo-Vladovskicho bylos nagrinėjime. Kairioji šio jauno vyro veido pusė buvo nudegusi, jo rankos ir kojos ištinusios, visas kūnas nužymėtas mėlynių ir kraujo dėmių. Jis negalėjo nei paeiti, nei pastovėti – apsaugos darbuotojai turėjo jį įnešti. Atsakydamas į ieškovo reikalavimą, užsikirsdamas M. Chudalovas patvirtino visus savo parodymus prieš M. Lomajevą ir M. Vladovskichą. Žinoma, ir prieš save patį.

Maždaug po mėnesio M. Chudalovas galėjo išsiųsti žinutę iš kalėjimo: „Aš negalėjau ištverti visų tų kankinimų. Dar dabar bijau, kai kas nors paprasčiausiai atidaro mano duris... Asmeniškai nedalyvavau nė viename iš tų nusikaltimų. Tardytojai patys konstatuodavo tam tikro nusikaltimo datą ir pasakydavo man: „Tu dalyvavai šiame nusikaltime" bei sumušdavo mane. Vėliau liepdavo atmintinai išmokti tokio pareiškimo tekstą“.

Taigi taip mes sukuriame savo „islamo teroristus“. Tačiau daugiau atvirai apie tai rašyti Rusijoje nebegalime. Spaudai yra uždrausta reikšti užuojautą nuteistiems už „terorizmą“ net ir tais atvejais, kai teismo klaida yra gana akivaizdi. „Perestroikos“ laikotarpiu taip atkakliai kovojome už teisę apeliuoti ir malonės teisę, žinodami, kiek teisminių klaidų pasitaiko mūsų šalyje. Buvo įkurta speciali valstybės komisija ir bausmės dovanojimas.

Tačiau valdant V. Putinui komisija buvo išformuota, mirties bausmė tyliai sugrąžinta, o teisminės klaidos ir vėl leidžiamos bei toleruojamos. „Islamiško terorizmo“ bylų srautas įtraukė šimtus nekaltų žmonių, tuo tarpu Š. Basajevas ir toliau laisvas. Ir pabaigos visam tam nesimato.

Kaltinamų „islamo terorizmu“ asmenų padėtis šiandien yra lygiai tokia pat, kokia buvo „Gulago Archipelago“ politinių kalinių. Jie gauna ilgas bausmes – nuo 18 iki 25 metų kalėjimo griežtojo režimo stovyklose Sibiro pelkėse ir miškuose. Šie žmonės atskiriami faktiškai nuo bet kokios išorinės komunikacijos. Net ir Raudonojo Kryžiaus organizacija čia neįleidžiama.

Rusija ir toliau išlieka užkrėsta stalinizmo. Tačiau man atrodo, kad ir likusi pasaulio dalis yra užsikrėtusi kartu su Rusija. Terorizmo grėsmės akivaizdoje pasaulis susigūžė ir išsigando. Pamenu vieno kankinto žmogaus žodžius, pasakytus teismo metu: „Kas man bus? Kaip aš galėsiu gyventi šioje šalyje, jeigu jūs nuteisiate mane tokiam ilgam laikui už nusikaltimą, kurio aš nepadariau, ir tai padarote net neturėdami jokių mano kaltės įrodymų?“.

Jis niekuomet negavo atsakymo į šį klausimą. Iš tikrųjų, kas bus visiems mums, kurie tai toleruoja? Kas jau su mumis pasidarė?

Straipsnio autorė yra specialioji Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ korespondentė, 2005 metais gavusi Pilietinės Drąsos apdovanojimą (Civil Courage Prize). A. Politkovskaja domisi Čečėnija, yra daug parašiusi šia tema. 2002 metais Maskvos teatro Nord-Ost apgulties metu ši moteris buvo tarpininkė. Žurnalistė yra gavusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą.

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (968)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (139)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (232)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (384)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (88)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras