Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Davidas Marplesas. Krizės Baltarusijoje įvertinimas

2011 05 12

Baltarusijos sostinėje Minske padėtis yra įtempta, ypač po daugelio politinių ir ekonominių įvykių. Nors tai ir neįprasta, A. Lukašenkos režimas pajuto spaudimą. Tai ir teroristinis išpuolis balandžio 11-ąją, ir naujos griežtos priemonės siekiant susilpninti opoziciją, 20 proc. pakilusios kainos bei daugiau negu 28 milijardų dolerių užsienio skola. Savo kreipimesi balandžio mėnesį prezidentas Aleksandras Lukašenka pabrėžė, kad psichologiškai nestabilūs žmonės apšmeižė jo laimėtus laisvus ir teisingus rinkimus. Viešas ginčas su Ukraina, kuri iki šiol buvo laikoma draugiška kaimyne, parodė prezidento susierzinimą. Vyko daug renginių 25-osioms Černobylio branduolinės katastrofos metinėms paminėti. Visus, įvedusius sankcijas Baltarusijai, šios valstybės vadovas pavadino niekšais.

Teroristinis išpuolis balandžio 11-ąją, nusinešęs 14 gyvybių, ir toliau kelia visuomenės susirūpinimą. Du vyrai baltarusiai, abu gimę 1986 metais ir ilgą laiką buvę mokyklos draugais Vitebske, kaltinami siekę destabilizuoti valstybę, įbauginti Baltarusijos gyventojus ir žudyti žmones, tačiau kol kas labai trūksta kaltinimų aiškumo. Keturi gerai žinomi aktyvistai iš šio miesto taip pat sulaikyti, bet galiausiai jie kaltinti tik dėl chuliganizmo. Vienas „teroristas“ taip pat kaltinamas nelegalia ginklų prekyba, kitas – sprogdinimais Vitebske ir Minske. Už tokius kaltinimus gresia mirties bausmė.

Kad sutvirtintų valstybės kontrolę gyventojams, valdžia minėtu išpuoliu pasinaudojo. Tokie įvykiai atitraukia dėmesį nuo pagrindinės Baltarusijos valdžios problemos – ekonominės situacijos ir derybų su Rusija dėl naujų paskolų. Rusai kaip išeitį siūlo parduoti valstybės turtą. Galvoje turimos keturios pelningai veikiančios įmonės: naftos technologijų bendrovė, kalio karbonato bendrovė, bendrovė, parduodanti ginklus ir gynybos sistemas, ir dar viena įvairias paslaugas teikianti įmonė. Jos buvo dosniai remiamos valstybės ir turėjo naudos iš subsidijuoto energijos importo. Iki šiol prezidentas išlaikė toms įmonėms valstybės kontrolę.

A. Lukašenka vis silpniau kontroliuoja savo valstybės likimą, o tai kenkia jo paskelbtam „socialiniam kontraktui“ su visuomene. Prieš ketverius metus Baltarusijos analitikas Vitalijus Silitskis padėtį komentavo taip: „Tikros protestų nuotaikos ir jų potencialas atsiras, kai socialinį kontraktą ištiks krizė ir kai svarbi pasidarys ne tik pragmatinė dimensija, bet ir vertybės“.

2007 m. tokia situacija atrodė tolima, bet šiandien ji yra arti realybės dėl merdėjančios ekonominės politikos, ilgų eilių prie maisto produktų ir užsienio valiutų, valstybės viduje kylančio terorizmo baimės, Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) sankcijų režimui bei Rusijos spaudimo.

Pagal 2011 m. gegužės 9 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras