Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Būsimų rinkimų esamos dėlionės Lietuvoje

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 04 04

Galbūt kas nors, Lietuvos politinį gyvenimą stebintis iš šalies, galėtų pasakyti, jog jei ne pavieniai skandalai ar „Mažeikių nafta“, kurios perpardavinėjimas po 1999m. kone kiekvieną kadenciją tampa savotiška politikos teniso partija, bendras vaizdas turėtų būti pakankamai nuobodokas.

Klausiant kodėl, galima atsakyti pakankamai paprastai. Daugelio Lietuvos politinių partijų veiksmuose sunku įžvelgti ilgalaikės strategijos elementų. Be to, tiek jos, kaip organizacijos, tiek ir jų lyderiai, dažniausiai pasikliauja taktinių priemonių rinkinėliu, sugalvotu viešųjų ryšių specialistų, vien tam, kad laimėtų arba kaip galima geriau pasirodytų artimiausiuose rinkimuose. Papildomai kalbėti apie įvairiausius jungimusis, vienkartinius arba daugkartinius skilimus, atsiskyrimus bei lengvabūdiškos politikos partijų ir politikų reitinginį populiarumą, ko gero, net neverta.

To pasėkoje, bandyti dėlioti būsimų Seimo rinkimų, įvyksiančių 2008m., mozaiką, yra pakankamai komplikuota, nes tiek valdančiosios koalicijos tarpe, tiek ir vieningo braižo niekaip nerandančios opozicijos gretose dar gali atsirasti daug įvairių svarbių veiksnių, galinčių įtakoti rezultatus kad ir paskutinėmis ikirinkiminėmis savaitėmis. Ką jau kalbėti apie naujų partijų, remiamų jų lyderių – verslo magnatų lėšomis, atsiradimo galimybę. Praėjusių Seimo rinkimų pavyzdys puikiai parodo, jog ir toks scenarijus, pasibaigiantis sąlygine naujos politinės jėgos pergale, Lietuvoje yra įmanomas.

Tačiau visa rinkiminė statistika nuo pat 1990m. rodo, jog elektorato susidomėjimo prasme Lietuvoje kur kas populiaresni Prezidento rinkimai. Be abejo, tai yra sąlygota tam tikro pilietinio visuomenės nebrandumo, šiuo atveju pasireiškiančio per visų šalies politinės sistemos niuansų nežinojimą. Šalia to, galima drąsiai tvirtinti, jog tas emocinis aiškumas, kurį rinkėjams suteikia balsavimas už asmenį, taip pat yra viena svarbiausių geresnio Prezidento rinkimų lankomumo priežasčių.

Bet tai tik rinkėjų motyvai. Ne ką mažiau svarbu pažvelgti ir į tai, kokiais argumentais vadovaujasi atskiri politikai, siekiantys kovoti dėl šio posto ir tai darantys net ne po vieną kartą. Šiuo atveju pagrindiniu argumentu, ko gero, galėtume laikyti tiesioginį tautos mandatą, kurio turėjimu, ypatingai vidaus politikoje, dažnai siekia naudotis šalies Prezidentas, šioje srityje turintis ribotas konstitucines galias. Tačiau, be abejo, negalima atmesti ir labiau psichologinių motyvų, susijusių su karjera, garbėtroška ir t.t.

Šiandien Lietuvoje iki būsimų Prezidento rinkimų dar yra pakankamai laiko. Tačiau bene pirmą kartą jau galima įžvelgti tam tikras rinkiminio pasjanso dėliones. Dalį jų lemia ankstesni ir dabartiniai atskirų partijų manevrai. Tuo tarpu likusias aplinkybes akivaizdžiai suponuoja atskirų dabarties politikų asmeninės karjeros projekcijos.

Pradėkime nuo valdančiųjų socialdemokratų (LSDP). Akivaizdu, kad jau praėjusią Seimo kadenciją ši partija pasirinko trumpalaikės naudos strategiją, užsitikrindama Ministrų kabineto kontrolę. Vėlesnis Algirdo Brazausko perrinkimas partijos lyderiu, atsisakant naujo lyderio grūdinimo didžiojoje politikoje, tik patvirtina tokius spėjimus. Vadinasi, atsižvelgiant į šios partijos įtaką, bene labiausiai Lietuvos Respublikos Prezidentu norinčiam tapti Artūrui Paulauskui, teks visais įmanomais būdais stengtis iš dalies pakartoti 1998m. scenarijų, kuomet A.Brazauskas paskyrė jį savo įpėdiniu. Arba reikia orientuotis į sekančių Seimo rinkimų perspektyvą, nepersistengiant, kad LSDP juose laimėtų pakankamai balsų savo įtakai išlaikyti. Dabartinė A.Paulausko laikysena daugelio tiek su A.Brazausku, tiek ir su LSDP siejamų istorijų atžvilgiu, visas prielaidas labiau lenkia antrojo varianto link.

Tuo tarpu pats į politiką atvedęs Viktorą Uspaskich, su kuriuo praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje demonstratyviai skyrėsi, šiandien A.Paulauskas pastarajam veikėjui yra vis palankesnis. Žinoma, tai nereiškia, jog būtina girdėti viešas panegirikas, tačiau ir demonstruojamas neutralumas yra pakankama palaikymo forma Lietuvos politikoje.

Būtina pastebėti ir tai, jog kalbant apie prezidentines A.Paulausko perspektyvas, galima net nediskutuoti apie jo vadovajamos partijos – Naujosios sąjungos (socialliberalų) (NS(SL)) perspektyvas, nes pastaroji politinė jėga jau senokai vegetuoja savo lyderio sąlyginio populiarumo bei įtakos dėka.

Žinoma, negalima atmesti tikimybės, jog prezidentines ambicijas vis dar puoselėja Kazimira Prunskienė. Tačiau kažin ar 2009m. situacija jai bus tokia palanki kaip 2004m., kuomet buvo galima tikėtis daugelio Rolando Pakso rėmėjų balsų. Bet kokiu atveju, galutinis kairiųjų ir populistų stovyklos pasirinkimas yra jų pačių vidinių intrigų ir rėmėjų valios klausimas.

Tuo tarpu sąlyginai centrinis bei dešinysis Lietuvos politikos flangai su Valdo Adamkaus pasitraukimu rizikuoja prarasti savo pozicijas prezidentiniame politikos fronte, kurias iškovojo dar 1998m. ir tik palyginti trumpai buvo praradę rinkimus laimėjus R.Paksui. Tačiau šiandien akivaizdu, kad nei viena iš šiame spektre esančių politinių jėgų neturi pakankamo personalinio potencialo, galinčio pretenduoti į aukščiausią valstybės postą. Vadinasi, šiandieniniams V.Adamkaus rėmėjams gali tekti ieškoti žmogaus iš politikos nuošalės, kaip, beje, prieš aštuonerius metus buvo padaryta ir su dabartiniu Prezidentu. Atsižvelgti reikėtų nebent į kandidato gyvenamąją vietą, kad pavyktų išvengti iki šiol tebesitęsiančių diskusijų dėl šlepečių Šiauliuose.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras