Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Atominė uogelė (1)

Andrejus Vypolzovas, Kaliningradas
2011 05 16

Nuo 2011 metų balandžio prasideda svarbiausias Baltijos atominės elektrinės (BAE) Kaliningrado srityje statybos darbų etapas. Statybų pagyvėjimo išvakarėse šių eilučių autorius apsilankė BAE apylinkėse, klausinėjo vietos gyventojų, koks jų  gyvenimas taikaus atomo kaimynystėje.

„AE stato tie, kurie negeria“

Artimiausia gyvenvietė prie atominės elektrinės – Malomožaisko (Būdviečių) kaimas, kuriame gyvena apie 500 žmonių. Pasak vokiečių kronikų, ši gyvenvietė žinoma nuo 1665 metų (vokiečiai ją vadino Budveten), kai buvo pastatyta bažnyčia. Dabar iš kirchės liko tik sienos ir bokštas, kurio viršūnėje gandrai susisuko lizdą. Bažnyčios griuvėsiai – ne vienintelis „vaizdingas“ BAE apylinkių reginys. Važiuodamas į atominę elektrinę panemunės kaimuose suskaičiavau kelias dešimtis griuvėsių. Suirutė kaip po 1945 metų.

Aiškėja, kodėl kaip tik čia pradėta stambiausio energetinio objekto, kurio finansavimas siekia 5 milijardus eurų, statyba. Kaliningrado srities rytai – vargingiausias rajonas. Yra vilties, kad AE Nemano rajono gyventojams padės atsistoti  ant kojų.

„Dabar jie ir gyvena iš statybos, – sako man mobiliosios betono gamyklos „Nisbau“, esančios Malomožaisko pakraštyje, direktorius (gamyklėlė su aukštai iškilusiomis betono maišyklėmis skurdžiame kaimelyje atrodo kaip ateivių erdvėlaivis). – Mūsų gamykloje dirba tik vietiniai. Ir ten, – ranka rodo į būsimą AE, – taip pat vietinis kontingentas – vairuotojai, montuotojai, betonuotojai, apsaugininkai. Visi – vietiniai.“

Kiek pagalvojęs direktorius patikslina: „Visi, kurie negeria ir daugiau ar mažiau darbštūs.“

Vaikščiodamas po betono gamyklėlę aš nustebau, kad tiek daug darbininkų iš pietinių respublikų. Vadinasi, AE stato atvykėliai iš Azijos ir Kaukazo?

„Nieko nuostabaus, – aiškina betono gamyklos direktorius. – Šiose vietose jau seniai grupėmis gyvena persikėlėlių iš pietinių buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Čia armėnų, tadžikų diasporos. Yra ir čečėnų. Jie visi ir yra tie dirbantys ir negeriantys. Nepalyginsi su mūsų broliais rusais. Ir jokio nacionalizmo čia nėra. Tik verslas. Kad ir armėnai: jie veisė avis, tačiau kai žiemą ferma sugriuvo, iš karto persiorientavo – nuėjo į AE juodadarbiais.“

„Kuriam galui mums tos įmantrybės!“

Atėjo laikas paklausti malomožaiskiečių, kaip jie gyvena naujomis sąlygomis. Iš pirmo žvilgsnio gyvenimas kaimelyje teka savo vaga. Skelbimų lentoje šalia sugriautos kirchės aš perskaičiau, kad parduodamas vaikiškas vežimėlis ir namas vienkiemyje su pieningomis karvėmis. Ir netgi Sočio žvėrių teatras (jeigu tikėtume reklaminiu plakatu) balandžio viduryje Malomožaisko klube rodys „išdykusį paršelį“ ir „linksmus klounus visoms kartoms“.

Kol kas, kaip aš įsitikinau, linksmybių kaime yra mažai. Ir atominė kaimynystė malomožaiskiečiams labai skausminga. Spręskite patys: gyvenvietės aikštėje aš susistabdžiau dviratininką, norėdamas paklausinėti jį apie elektrinę, bet aplink mus susirinko žmonės kaip mitinge. Pats objekto pavadinimas kaimiečių lūpose skamba netgi švelniai – „atomka“. O vietiniai automobilininkai jau net paskaičiavo tikslų atstumą nuo Malomožaisko pakraščio iki reaktoriaus – 3 kilometrai400 metrų.

„Gerai daro, kad „atomką“ stato, bent darbo yra. Tik tegu prideda šiek tiek, –sako jaunas vyras, prisistatęs „kazachų vokiečiu“. – Nes juokinga: vyrai gauna 10–15 tūkstančių rublių (250–370 eurų) per mėnesį. Ir tai tokiame svarbiame objekte, kurį stato valstybė! Pas mane gyveno nuomininkai, kurie ten „arė“. Vyras vairuotoju dirbo dirbo, bumbt – radiatorių pramušė. Mašinos juk užsienietiškos, plastiku dengtos. O atomininkai iš jo 30 tūkstančių rublių paėmė!“

„Su mumis niekas nesitarė! Ji čia šimtą metų nereikalinga! – sušunka tas pats dviratininkas. – Anksčiau aš ten važiuodavau grybų, uogų. Šalia yra tvenkiniai, kuriuose veisiasi karpiai. Dabar, atrodo, viso to daryti negalėsiu. Kur jau ten, bus uždrausta zona!“

Beje, dabar BAE teritorija neužkrėsta, ir apskritai bet kas norintis gali pažiūrėti, kaip verda darbas. Šių eilučių autorius tuo įsitikino, tiesa, dėl to teko pasikratyti mašinoje baisiai duobėtu keliu. Pro automobilio langą atsivėrė didžiulės statybos vaizdas su keliasdešimt savivarčių ir ekskavatorių.

Vietiniai gyventojai patikslino, kad atominė elektrinė statoma didžiulio vokiečių smėlio karjero vietoje.

„Iš šio smėlio pusė Ragnito [Ragainės, dabar pasienio su Lietuva Kaliningrado srities miestas Nemanas – aut.] buvo pastatyta, – sako vienas vietinis gyventojas. – Matyt, mūsų statybininkai perėmė vokiečių patirtį.“

Žmonės tęsė ginčus, minėdami japonų Fukušimą ir Lietuvos sieną.

„Net japonai su savo technika nesusitvarkė, o jeigu kas nors čia atsitiks – kur bėgti? Kaip spąstuose – už dešimties kilometrų Lietuva, ir viskas – kelio nėra!“

„Būtų ją statę prieš 30 metų, išvis nieko neklaustų, – atkerta kitas vyras. – Dabar nors įtikinėja, kad „atomka“ reikalinga šalies vystymuisi, dvidešimčiai metų. Juk protingas mato, o išmintingas numato...“

Geriau padarytų hidroelektrinę ant Nemuno. Kuriam galui mums tos įmantrybės!“

Oficialiai

2011 metų kovą Baltijos AE statybos darbams buvo išleista 262,8 mln. rublių, skelbia AB „Baltijos AE“ spaudos tarnyba. Jau dabar statybų aikštelėje dirba per 600 žmonių, o metų pabaigoje jų skaičius patrigubės. Dėl to akcinės bendrovės SUS (BAE generalinis rangovas) generalinis direktorius Jurijus Lebedevas paragino suinteresuotas šalis dar kartą patikrinti darbininkų ir inžinerinio techninio personalo kvalifikaciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras