Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Augantis egoizmas sekina ES dvasią (2)

2011 05 17

Dėl neįprasto krizių skaičiaus (ir Fukušimos nelaimė, ir vadinamasis „arabų pavasaris“) kilo grėsmė Europos dvasiai. Įsižiebė euroskepticizmas, euro krizei tapus epidemiška, o ekspertai įspėja apie nacionalizmo nykimą.

Pastarąsias savaites Briuselyje buvo nuolat ginčijamasi dėl Europos branduolinių jėgainių saugumo testų. ES energetikos komisaro Guntherio Oettingerio ir 27 valstybių narių atstovų susitikimas pasibaigė be apčiuopiamų rezultatų. Po Fukušimos nelaimės ES sutiko, kad „streso testai“ yra svarbūs, tačiau valstybės narės nesutaria dėl kriterijų. O Prancūzija ir Didžioji Britanija nemato poreikio testuoti jų reaktorių, išskyrus dėl gamtinių katastrofų.

„Streso testai“ yra tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, kad Europos Sąjungos bendruomeniškumas trupa. Finansų krizė išplito po žemyną ir „aš pirmiau“ tapo naujuoju credo Briuselyje.

Suomijos rinkėjai parėmė dešiniųjų populistų partiją neseniai įvykusiuose nacionaliniuose rinkimuose ir taip leido jai pakliūti į vyriausybę ir sustabdyti ES paramos paketą valstybės skolos alinamai Portugalijai. Visgi galų gale ši partija buvo pergudrauta: ji nusprendė nesijungti sudarant vyriausybę. Dėl tų pačių priežasčių „aš pirmiau“ europiečiai gavo paramos Vokietijoje. Po trijų finansinės paramos planų ir šimtų milijardų eurų paskolų ir paramos Graikijai, Airijai ir Portugalijai šalies kanclerės Angelos Merkel oponentai nenori, kad Berlynas taptų iždinininku vis beviltiškesnei euro zonai. Pavojus A. Merkel yra realus, nes 19 parlamento narių iš kanclerės koalicijos teigė, kad jie daugiau nerems jos euro gelbėjimo planų. Koalicija turi tik 20 vietų pranašumą prieš kitas partijas, todėl jei daugiau narių iš valdančiosios koalicijos atsisakys palaikyti euro gelbėjimo priemones, kanclerė taps priklausoma nuo opozicijos balsų.

Friedrichas Heinemannas, Europos ekonominių tyrimų centro tyrėjas, teigia, kad Vokietija yra Europos inkaras. Visi krizės mechanizmai (euro zonos) laikosi arba tenka Vokietijos paramai ES finansinės paramos politikoms, todėl A. Merkel padėties pokyčiai gali būti pavojingi.

Europos eksperimentas rodo, kad įtampa yra ne tik tarp politikų. Vokietijos instituto „Forsa“ neseniai atlikta apklausa parodė, kad dauguma vokiečių palaiko dešiniųjų populistinių politikų išsakomas pozicijas. 30 proc. teigia, kad jie nori „nepriklausomos Vokietijos, be euro, kur ES neturi įstatyminės įtakos“.

Užuot kėlusi balsą vertindama kritikus, Europos Komisija linkusi elgtis tyliai, o tokia tendencija veda į tingius kompromisus. Pavyzdžiui, kai Danijos vyriausybė pažeidė Šengeno susitarimą, vienašališkai uždarydama savo sienas, EK iš Kopenhagos pareikalavo „paaiškinimo“. O kitos valstybės narės ėmėsi savo iniciatyvų: daugumos ES valstybių narių vidaus reikalų ministrai deklaravo pasirengę ateityje leisti sienų kontrolę „išskirtiniais atvejais“, taip pat ir „imigracijos spaudimą“.

Buvęs ilgametis Europos komisaras Guntheris Verheugenas išleido knygą apie Europos vienybę, kurioje perspėja apie dešiniųjų populizmą ir renacionalizacijos pavojų Europoje. Jo teigimu, jei dauguma valstybių narių lyderių neturės Europos dvasios, tai bloko pasiekimams – judėjimo laisvei, vienai rinkai ir daugiau nei 65 metus trunkančiai taikai – gali kilti grėsmė. Tik vargu ar bent vienas politikas rizikuos savo postu, bandydamas gilinti Europos integraciją.

Pagal 2011 m. gegužės 13 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1250)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (299)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (341)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (649)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (167)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras