Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Kiek reali Lietuvos energetinė nepriklausomybė? (11)

Komentarai:

Andrius GRU ir žygeiviui, 2011 05 27 00:57
Čia buvo diskutuojama apie energetiką, o vėl prasideda nesąmonės. GRU pasiekėjau gi žinai, kad su tuo veikėju nereikia prasidėt, duok durniui kelią, jo mastymo nepakeisi, o jo nesamonės niekam neįdomios, nebent dar didesniems durneliams.

Andrius, 2011 05 27 00:49
Siūlau atskirti du terminus, tai energetinė nepriklausomybė ir energetinis saugumas. Pirmas variantas įmanomas tik labai tolimoje perspektyvoje, kadangi jei ir atsirastų technologijos galinčios pakeisti naftą ir dujas, o jos atsiras ne greitai, tai iki Lietuvos jos "keliaus" labai ilgai.
Energetinis saugumas, tai priklausymas nuo daugiau nei vieno energijos tiekėjo. Tai Lietuvai pasiekti pavyks irgo ne greitai(jei išvis pavyks), kadangi naftą, dujas ir elektrą mes importuojam iš vienos valstybės. Naftos iš kitur importuoti negalim, elektros kolkas irgi, lieka nebent suskystintos dujos.

Žygeivis - GRU pasekėjui, 2011 05 26 23:17
Atsakau į jūsų klausimus:

1. Dėl Doku Umarovo galvos "įkainavimo" - tai JAV ir Rusijos imperijos tarpusavio interesų suderinimo ir "prekybos" išdava. Tik abejoju, jog tai sustabdys JAV PRG tolimesnę plėtrą Europoje.

Bet kuriuo atveju Doku Umarovas jau labai ligotas ir pavargęs, jam jau trūksta energijos rimtų operacijų rengimui.

O jei jis žus, jį tuoj pat pakeis žymiai jaunesnis ir energingesnis islamistas (kaip jau atsitiko ir nužudžius "didįjį JAV priešą" Bin Ladeną - ir to rezultatai jau puikiai matomi: Pakistanas gana greitai gali patekti į islamistų valdžią, o kartu ir Pakistano turimi 200 branduolinių užtaisų).

2. Aš nesu "žmogaus teisių" didelis gerbėjas. Tuo labiau tų, kurios ypač pabrėžiamos įvairių kairiųjų kosmopolitų.

Manau, kad prigimtines teises visų pirma turi visos pasaulio Tautos - puoselėti savo kalbą, kultūrą, tradicijas, turėti savo nepriklausomą valstybę savo istorinėse etninėse žemėse ir priešintis bet kam (tiek valstybių viduje, tiek ir išorėje), kas bando šias teises pažeisti.

P.S. Na o grynai juridiniu požiūriu tai Lietuvos rinkėjai nėra niekad išreiškę savo valios nei dėl Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (1948.12.10), nei dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (1950).

Žygeivis, 2011 05 26 23:04
Manau, kad Lietuva taps energetiškai nepriklausoma tik tada, kai bus sukurti visai nauji labai didelių kiekių energijos išgavimo metodai bei atitinkami nebrangūs prietaisai, kurie naudos įvairias vietines "žaliavas".

Sprendžiant iš įvairių naujų technologijų labai spartaus vystymosi tai gali įvykti ir netolimoje ateityje.

Tiesa, šiuo metu šių technologijų vystymąsi dirbtinai stabdo įvairūs tuo suinteresuoti "subjektai" - ir privatūs asmenys, valdantys įvairius "biznius", ir kai kurios valstybės, turinčios gausius tradicinius energetinius išteklius...

Bet kasdien kylančios tradicinių energetinių šaltinių kainos vis tiek tiesiog privers sukurti kažką naujo ir efektyvaus.

GRU pasekejas, 2011 05 26 23:00
Sraipsnis geras, ner ka pridurti.
P. S. Zinau ne i tema, bet vis tik, ponas Zygeivi, juoda diena sendien jums.... Gal galite pakomentuoti laisves sauklio Doku Umarovo itraukima i teroristu sarasa, betvarke Gruzijoje (tautine valstybe kas be ko), bei si komentara, manau neblogai cia apibudina situacija?
"Kai siautėjančius ir langus daužančius demonstrantus išvaiko Rusijoj, Baltarusijoj ar Kinijoj - tai baisus nusikaltimas DEMOKRATIJAI ir ŽMOGAUS TEISĖMS - nesavais balsais žviegia "žmogaus teisių gynėjai".
Jeigu demonstrantai - net ir langų nedaužantys - vandens patrankomis, guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis ir, talžant lazdomis, išvaikomi JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Turkijoje, Gruzijoje, „draugiškose“ arabų valstybėse ar Lietuvoje - tai NEREGĖTOS LAISVĖS IR DEMOKRATIJOS VIRŠŪNĖ – necyptelėja nė vienas „demokratas“. Jeigu DRAUGIŠKAME Kosove, neseniai atplėštame nuo Serbijos, žudomi žmonės, kad taptų organų donorais, jeigu Kosovo prezidentas – mafijos draugas, - nieko tokio...
Jie visa gerkle baubia, kai Rusijoje teisiamas koks amžiaus vagis, per keletą metų prisivogęs milijardus, bet tyli, kai į kalėjimą uždaromas JAV karo nusikaltimų Afganistane ir Irake „paslaptis“ paviešinęs seržantas...
„Demokratai“ tyli, lyg apsi-šikę, kai iš žmonių tyčiojamasi Uzbekijoje ar Tadžikijoje, kai Saakašvilis Gruzijoje susidoroja su oponentais, nes ten valdo JAV draugai... „Demokratai“ nė kiek nepergyvena, kai Izraelis apšaudo ar fosforinėmis bombomis, deginančiomis gyvus žmones, bombarduoja Libaną ir Palestiną, kai JAV „vaduotojai“, lyg viduramžiais kankina, kaip dažnai paaiškėja, niekuo nekaltus belaisvius, kai svetimšaliai samdyti galvažudžiai "valo" Afganistano ir Irako kaimus...
Kai DRAUGIŠKŲ valstybių (Kazachstane, Kirgizijoje ir kt.) diktatoriai prezidentais pasiskelbia iki GYVOS GALVOS - tyla. Va, jeigu NEKLUSNUSIS A. Lukašenka PERRENKAMAS 3-čią kartą – TAI JAU PASAULINĖ TRAGEDIJA... Jeigu BY rinkimuose vyras su žmona kartu įeina į kabiną biuletenių pildyti – PASAULINIO MASTO KOŠMARAS – RINKIMAI NEDEMOKRATIŠKI IR NETEISĖTI. Kai „demokratinėje“ Lietuvoje fiksuojami šimtai pažeidimų (balsų pirkimų, klastojimų...), RINKIMAI TEISĖTI IR DEMOKRATIŠKI...
Siaip pora zodziu brukstelkite:)



realistas to realiste, 2011 05 26 18:01
Gal tamsta kiek ir teisus. Bet kam tada taip kuriami energijai taupūs prietaisai, buitinė technika, kam visi delniniai kompiuteriai. O jau elektromobiliai tai kaip senoviniai lygintuvai elektrą čiulpia. Beje, ar Tamsta iš tikrųjų esi tikras, kad 2030 metais visi važinės elektromobiliais. Aš, pavyzdžiui, manau, kad jie gali tapti atgyvena iškart po to, kai bus sukurtos pigesnės vandenilio skaidymo priemonės ir taps galingesni saulės baterijas naudojantys elektromobiliai. O elektros energijos bent dabar galim pasigaminti dvigubai daugiau negu reikia (neskaitant Lietuvos Elektrėnuose statomo 9-ojo bloko), ir ši instaliuota galia dar didės bent iki 2030 metų. Dar kartą: ar tikrai reikia prasiskolinusiai Lietuvai dar bent keliasdešimt milijardų ieškoti kažkokiai branduolinei jėgainei, kurios energijos (dabartinėmis kainomis – apie 30 ct/kWh) nežinosim kur dėti? Ir ar tikrai tais elektromobiliais Lietuvoje važinės 3 milijonai?

realiste, 2011 05 26 14:04
Bukim realistais! :) Elektros juk reikės, vartojimas tik didėja, ne mažėja, tad ar matote realias perspektyvas mažinti elektros poreikį, kai kuriami visokie elektromobiliai, aukščiausios klasės elektros prietaisai, IT produktai, buitinės technikos tobulinimai ir pan., nejaugi jūs tikite, kad grįšime energijos suvartojimu į akmens amžių, tai beveik tas pats kas taip įpratus atsisakyti mobilaus telefono:) ? Tad įvertinus poreikį suprantame, kad elektros tikrai reikia ir reikės. Tik kyla klausimas kaip ją gaminti? Atsinaujinantys ištekliai negali užtikrinti bazinės apkrovos, juk žmogus negalės nevartoti elektros nesaulėtą dieną ar kai nepūs vėjas? Bazinė apkrova turi būti. Kas užtikrins ją??? Kokias kitas alternatyvas matote? Vėjo ir saulės apstačius pusę lietuvos turėsime 50% reikalingos elektros, iš kur likęs reikalingas kiekis? Beje visa atsinaujinanti energetika remiama, jei valstybė nerems kažin ar vartotojai norės ir sugebės mokėti dvigubai brangiau...

Zmogus, 2011 05 26 01:15
Pasiziurejus ta video http://www.youtube.com/watch?v=11Rlezey7Pw darosi vienu metu ir pikta ir apgailetina. Lietuva yra kaip supuvus lele yra uz virvuciu tampoma Rusijos energetiku, o musu valdzia nieko padaryti negali. APGAILETINA!!!

nerka, 2011 05 25 21:11
labai reali;;,..kai as kieme atomine pastatysiu bus reali, bet kol kas namo nepastaciau

j, 2011 05 25 21:05
ar matet si video? kaip vertinat?

http://www.youtube.com/watch?v=11Rlezey7Pw

pragmatikas, 2011 05 25 20:00
Energetinė nepriklausomybė Lietuvai nereali ir vargu bau reikalinga. Ir štai kodėl. 1. Jeigu jau deklaruojam tilto tarp Rytų ir Vakarų idėją, tai būkim jai ištikimi. Antraip galima skelbti ir transporto nepriklausomybę, ir pradėti Kremlių gąsdinti pas mus išaugintų maisto produktų eksporto į Rusiją blokada ir pan. Reikia stengtis savo santykius grįsti komerciniais ir partnerystės pagrindais, o ne gąsdinant energetiniais paketais ir kitokiais baubais. 2. Rusijos žaliavoms pigesnės alternatyvos neturėsim, kol nepasirūpinsim kad ir kurį laiką brangesnėmis alternatyvomis. Dujų atveju – suskystintų dujų terminalas (skalūnai – tolima ir kažin ar reali perspektyva – veikiau eilinis pinigų metimas į balą), 2010 m. garsiai skalambyta Lietuvos-Lenkijos dujotiekio idėja nutilo taip pat staiga kaip ir kilo. Taigi, lieka terminalas – Lietuvoje, Latvijoje, valstybinis, privatus, koks skirtumas? 3. Pastatę Visagino AE, nepriklausomi nebūsim, nes a) mokėsim investuotojams, kol atsipirks, b) pirksim kurą iš to paties ruso ar kazacho ir gal dar prašysimės, kad priimtų laidoti branduolinį kurą. Neužmirškim, kad atomas, kad ir koks saugus būtų, vis dėlto yra atomas, kurį gali suerzinti, tarkim, žmogaus veiksnys. Šiuo atveju būčiau Žaliųjų pusėje: kur bėgsim? Bijau, 30 kilometrų gali būti maža. 4. Elektros energijos ir dabar galim pasigaminti kiek norim. Nors ji brangesnė, bet tai alternatyva, i dėl to galim diriguoti rinkai. Antraip būtų "Gazprom" dabartinis koziris: tik brangesnės, o atominė elektra, kaip apskaičiuota, pigiau nekainuos. 5. Vienintelė nepriklausoma elektros ir šilumos energija gali būti išgaunama tik iš vietinių išteklių arba iš alternatyvių šaltinių, tarp jų saulės, vėjo ir vandens, gal dar vandenilio ar nežinia ko, bet išgaunamo arba gaunamo vietoje - šiandien tai brangu, bet technologijos sparčiai tobulėja, o galingiausias ir nemokamas energijos šaltinis - nori kas ar nenori - yra Saulė.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras