Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Žaliojo energetinio saugumo mitas

2011 05 21

Suirutė Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje privertė atkreipti dėmesį į politinės įtampos ir įsikišimo pasekmes. Ypač aktualios šiame kontekste pasidarė energijos importo kainos ir jos prieinamumas. Vartotojai bijo dujų kainų šuolių, o energetinis saugumas užima svarbią vietą daugelio Vakarų vyriausybių politikos darbotvarkėse. Tai nėra naujas fenomenas. Jau nuo 1960 m. Europa mėgino sukurti savo energijos atsargas. Sumažinti priklausomybę nuo užsienio naftos taip pat bandė ir kiekvienas Jungtinių Valstijų prezidentas nuo Ričardo Niksono. Tokios tendencijos prasidėjo nuo 1970 m. Nauja kryptis ta, kad politika, vos prieš kelerius metus reklamavusi kovą su klimato kaita, dabar ypač didelį dėmesį skiria energetinio saugumo padidinimui. Finansinės krizės fone viešoji parama klimato kaitos politikai mažėja daugelyje išsivysčiusių šalių ir iš jų lyderių vis rečiau išgirstame apie visuotinio atšilimo grėsmę. Tokias temas pakeitė klimato politikos ekonominė nauda.

Šis pokytis pernelyg nestebina, nes daugėja analizių, kad dabartinė vienašališka klimato politika nepaveiks visuotinės temperatūros kilimo. Europos Sąjunga (ES) šiuo atveju pateikia klasikinę iliustraciją. Jos „20-20-20“ klimato planas (išsami klimato kaitos politika) siekė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą 20 proc. iki 2020 metų; užtikrinti, kad atsinaujinančios energijos tiekimas sudarytų 20 proc. energijos vartojimo. Be to, pirminės energijos naudojimas būtų sumažintas 20 proc. Neišgąsdinti labai mažo tokios politikos poveikio visuotiniam atšilimui, politikai pareiškė, kad šios gairės bent jau padidins ES energetinį saugumą. Energetinio saugumo sąvoka ES yra miglota, taip iki galo dar ir neapibrėžta.

Būtent dėl to apibrėžimo ir išmatuojamumo stokos politikai naudoja energetinio saugumo argumentą, kad pateisintų daugybę priemonių, pvz., kai kurių lempučių ir šildytuvų draudimus, taip pat mokesčių lengvatas turintiems dviratį, padangų slėgio standartus. Nė vienas iš čia išvardytų dalykų neturi įtakos naftos importui iš Rusijos bei Artimųjų Rytų. Juk ES „20-20-20“ planas siekia ne tik sumažinti dujų išsiskyrimą, bet ir padidinti atsinaujinančios energijos vartojimą ir apskritai sumažinti energijos suvartojimą. Tyrėjai mano, kad toks planas padidintų ir energijos importą, ir kainas. Tai, kas turėtų padidinti energetinį saugumą, gali sukelti kainų šuolius ir atvesti prie dar didesnės priklausomybės nuo energijos importo iš užsienio.

Verta pažymėti, kad tokia politika ES gali daug kainuoti. Daugelyje Vakarų šalių tokios politikos gairės yra apipintos geresnio energetinio saugumo pažadais, o apie klimato katastrofų grėsmę kalbama nedaug, nes energetinis saugumas yra tokia neapibrėžta sąvoka, kad politikai gali ja lengvai manipuliuoti. Kaip rodo naujausi tyrimai, reikėtų skirti ypatingą dėmesį politikų retorikai, susijusiai su klimato kaita, ir kurti naujus energetinio saugumo pagrindus.

Pagal 2011 m. gegužės 17 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1255)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (303)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (343)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (654)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (171)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras