Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Jonas Kronkaitis: Šiuo metu vidinės grėsmės pavojingesnės nei išorinės

Kalbino Lina Balsytė
2006 03 30

Šią savaitę iškilmingai minimos antrosios Lietuvos įstojimo į NATO metines. Dveji metai dar menkas laiko tarpas daryti kategoriškas išvadas, tačiau, mūsų įsitikinimu, labai įdomu išgirsti nuomonę žmogaus, kuris ypač daug prisidėjo prie to, kad būtų sukurta moderni Lietuvos kariuomenė, visada buvo nuoseklus stojimo į NATO rėmėjas. Pokalbis su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Kronkaičiu.

Vakar mūsų valstybė minėjo antrąsias buvimo visaverte NATO nare metines. Ar dabar, praėjus dvejiems metams, galime teigti, jog iš tikrųjų išsipildė lūkesčiai, kuriuos siejome su priklausymu šiam kariniam aljansui?

Pagrindinis mūsų valstybės lūkestis prieš stojimą į NATO buvo saugumas nuo išorinių grėsmių ir ekonominis augimas, sąlygotas saugios aplinkos sukūrimo, nes investicijas pritraukia būtent saugi aplinka.

Manau, jog abu lūkesčiai išsipildė. Ypač apsauga nuo išorinių grėsmių. Nėra jokių abejonių, kad Lietuva dar niekada savo istorijoje nebuvo tokia saugi kaip dabar.

Kalbėdamas apie ekonomikos augimo lūkesčius noriu pabrėžti, kad jie išsipildė tik iš dalies: iš pradžių investicijos į Lietuvą plaukė, todėl mūsų valstybėje prasidėjo ekonomikos augimas. Žinoma, tai sąlygojo ir narystė Europos Sąjungoje (ES). Tačiau dabar investicijos mūsų šalyje smarkiai sumažėjo.

Manau, jog taip yra todėl, kad užsienio valstybės mato, kas vyksta Lietuvoje – mato, jog aplinka šioje valstybėje nebėra saugi investicijoms. Ir taip yra ne dėl karinių išorinių grėsmių, bet dėl vidinių.

Apie kokias vidines grėsmes kalbate?

Pagrindinė vidinė grėsmė – Vyriausybės nesugebėjimas pažaboti korupcijos. Man teko nemažai bendrauti su kitų valstybių piliečiais. Jie visi stebisi, kad Lietuvoje kasdien pirmuose laikraščių puslapiuose rašoma apie korupciją. O atrodo, jog Vyriausybė visiškai nereaguoja į šią blogybę. Vienintelė Ministrų kabineto reakcija į korupcijos problemą – pasakymas: „Bus ištirta“, ir tiek.

Taigi šiuo metu labai aiškiai vidinės grėsmės mūsų šalies saugumui yra daug pavojingesnės už išorines karines. Nes jeigu mūsų visuomenė morališkai labai nusilps, gali baigtis tuo, jog Lietuva savo noru išeis iš NATO ir sugrįš į Rusijos glėbį. Karu Rusija mūsų „nepasisavins“, bet mes patys galime pasiduoti, nes nesame sukūrę veiklios visuomenės.

Tuomet kiek priklausymas NATO mūsų valstybei yra aktualus šiandien? Konvencinio karo prieš Lietuvą tikimybė, manyčiau, nedidelė. Tuo tarpu šis karinis aljansas vargu ar gali kažkuo pasitarnauti sprendžiant mūsų valstybės korupcijos skandalus.

Grėsmės Lietuvos saugumui visada egzistavo. Jeigu mes nebūtumėme šio aljanso nare, jas matytumėme daug akivaizdžiau. Mūsų šalies istorija rodo, jog esame ypatingoje geopolitinėje erdvėje. Lietuva visuomet buvo patraukli Rusijai. Nemanau, kad ši valstybė kada nors atsisakys vienaip ar kitaip valdyti Lietuvą. Tai ir yra pagrindinė grėsmė, kuri visuomet egzistavo ir niekuomet niekur nedingo.

Lietuva ir dabar įvairiai spaudžiama. Pavyzdžiui, Rusijos nenoras tiesti dujotiekį į Vokietiją per Lietuvą - tai juk prezidento Vladimiro Putino instrumentas Lietuvai prispausti. Todėl priklausymas NATO šiandien yra labai aktualus.

Kuo Lietuva yra arba gali būti naudinga NATO? Esame maža valstybė, kuri, žvelgiant retrospektyviai, niekada nebuvo ypač naudinga Vakarams.

Mes esame viso bloko dalis ir jau vien todėl svarbūs. Mūsų kariai yra ir Afganistane, ir Kosove, kur dalyvauja NATO operacijose. Prisidedame galbūt nedaug, bet juk prisidedame.

Tačiau ar NATO, kaip karinis aljansas, šiandien nepraranda relevantiškumo? B. Clintonas griežtai pasisakė už nedidelę, tačiau stiprią karinę organizaciją. Tuo tarpu G. W. Bushas siekia, kad NATO priklausytų kuo daugiau valstybių. Ar netampa aljansas politiniu klubu ir ar nelaukia jo JT likimas, t.y. – tik dekoratyvinis veiksmingumas?

Iš tikrųjų nepaisant to, jog esame NATO narė, klausimas „Kaip Lietuva apsigins?“ arba „Kaip NATO ją apgins?“, išlieka aktualus. Yra politikų, tvirtai besilaikančių pozicijos, jog NATO nebegali plėstis. Todėl, kad, jų nuomone, NATO išsiplėtus ir priėmus silpnas valstybes, pats aljansas smarkiai susilpnės.

Tai yra tiesa - kuo daugiau valstybių, turinčių skirtingus interesus, priklauso vienai ar kitai organizacijai, tuo sunkiau išlaikyti konsensusą. O NATO veikia kaip suverenių valstybių grupė, kurios nepraranda jokių suvereniteto teisių ar apribojimų.

Taigi labai svarbu, kad valstybės, išsilaisvinusios iš sovietinės sistemos, turėtų mechanizmą apsiginti, nes jos yra silpnos. Manau, jog buvo laikotarpis, ir mes dar tebesame tame laikotarpyje, kai egzistuoja potencialas sugrįžti į galbūt ne tokią pačią sistemą, kuri buvo anksčiau, bet panašią. Juk kas gali užtikrinti, kad ir vėl neatsiras Vakarų ir Rytų blokai?

Klausimas retorinis ir vargu ar įmanoma į jį atsakyti, bet smalsumo dėlei: ar Lietuva gali būti užtikrinta, jog, kilus konvenciniam karui, Vakarai aukotų savo santykius, pavyzdžiui, su Rytais tam, kad apgintų mūsų valstybę? Kiek mes galime tikėti šios karinės organizacijos 5 straipsnio įgyvendinimu?

Jeigu nebūtų laikomasi 5 straipsnio, iš esmės sugriūtų visas aljansas. Nes nė viena valstybė nebebūtų užtikrinta, kad NATO yra struktūra, sugebėsianti ar norėsianti jas apginti.

Tačiau neturime būti naivūs, juk mūsų tikslas – valstybės nepriklausomybė, apsaugojimas nuo to, kad ji vėl nebūtų okupuota ir sunaikinta. Todėl turime žiūrėti į tolimą ateitį. Galbūt NATO kada nors suirs. Galbūt ir ES kada nors suirs. Mes turime turėti alternatyvų.

Didžiausia klaida, kad mūsų valstybė neturėjo strateginio mąstymo, strateginės vizijos, susijusios su energetika. Mes daug metų nieko nedarėme, kad prisijungtume prie Vakarų elektros tinklų. O premjero Algirdo Brazausko pasiaiškinimai - esą viskas „priklauso nuo kitos pusės“, skamba juokingai. Juk derybos visuomet priklauso nuo abiejų pusių. Reikia derėtis ir rasti bendrą naudą, nes jeigu neieškosi, jos nerasi.

Lygiai taip pat ir su NATO: negalime sėdėti ir sakyti, jog ši karinė organizacija yra amžina, kad ES yra amžina. Jūsų nuogąstavimai yra teisingi: mes turime turėti viziją, turime turėti visokių variantų, turime būti jiems pasirengę ir ieškoti tokios pozicijos, kad nesvarbu, kokia kryptimi eitume, turėtumėme išeitį.

Kokių alternatyvų NATO matote?

Yra įvairių variantų. Pirmiausia reikia palaikyti gerus santykius su Vidurio Europos valstybėmis, su Skandinavijos šalimis, Baltijos jūros pakrantės valstybės taip pat yra labai svarbios. Tačiau mes turime visais įmanomais būdais išlaikyti NATO, turime stengtis, kad NATO išliktų stipriu aljansu.

Šiandien yra klausiančių: „Kodėl mes siunčiame savo karius į Afganistaną, į Kosovą? Kokia mums nauda?“. Mums nauda yra buvimas NATO nare. Mes taip pat turime palaikyti gerus santykius su kitomis pasaulio valstybėmis. Kad, tarkime, jeigu NATO iširtų, vien aljansas su JAV būtų gyvybiškai svarbus, nes ši valstybė kariniu atžvilgiu šiandien yra galingiausia valstybė.

Turime stebėti ir tai, kas dabar vyksta Kinijoje, Indijoje. Ten yra kylantis didžiulis potencialas. Reikia bandyti numatyti, kokį poveikį turės šių valstybių veiksmai, vystymasis.

O ar Lietuvai įstojus į NATO kas nors pasikeitė mūsų karinėse struktūrose?

Ypatingai nieko nepasikeitė. Mes kūrėme Lietuvos kariuomenę ginti Lietuvą. Tačiau pastebiu ir neigiamų tendencijų: mūsų kariuomenė yra per maža ir nenumatyta atsakyti į potencialias ateities grėsmes. Mes turime turėti galimybę ginti Lietuvą, nesvarbu kas beatsitiktų pasaulyje. O tam, kad turėtumėme tokią galimybę, turime numatyti, kokią kariuomenę privalome turėti, kad galėtumėme greitai ją išplėsti, jeigu mums neužteks 1 brigados.

Ar teisingai suprantu, jog esate prieš siūlymus panaikinti Lietuvoje šauktinių kariuomenę?

Esu prieš. Lietuvai dėl įvarių priežasčių šauktinių kariuomenė yra naudinga. Viena iš jų – valstybės kūrimo procesas. Mes dar nesame valstybė, mano manymu, mes esame labai suskaldyti, vienas kito nepažįstame, nemokame bendrauti, nemokame kurti draugų tinklo ir todėl mes nekuriame valstybės.

To priežastys yra sovietmečiu naikintas tautinis identitetas: tais laikais visuomenė buvo uždara, žmogus žmogaus nepažinojo. Tokia situacija išliko ir šiandien.

Kokius NATO trūkumus įvardytumėte?

NATO yra labai gera organizacija, bet kaip ir kiekviena kita organizacija turi nemažą biurokratinį mechanizmą. Tai vienas trūkumas. Tačiau ne tai šiuo atveju yra didžiausia aljanso blogybė. Jo didžiausias trūkumas – tai, kad ne visos šios karinės organizacijos narės proporcingai prisideda prie stiprios NATO. Pavyzdžiui, JAV išleidžia 3,6 proc., graikai ir turkai – apie 4 proc., Lietuva – 1,2 proc., kitos NATO valstybės -  1,3 proc. ir t.t. BVP gynybai. Taigi – labai įvairiai.

Mes nevykdome savo pažadėjimų NATO – žadėjome skirti 2 proc. BVP mūsų gynybai, tačiau skiriame tik 1,2 proc. Žinoma, tokios išlaidos gynyboje susilaukia ir visuomenės nepasitenkinimo: nemažai žmonių nesuvokia, kam reikia skirti 2 proc. BVP gynybai jeigu jokių grėsmių nėra.

Šiandien galbūt karinių grėsmių prieš NATO nėra. Bet jau minėjau, kad pasaulis keičiasi. Reikia žiūrėti 50 metų į priekį. Reikia daug investuoti į karinį mokslą, technologiją, kad ji galėtų atsakyti į potencialias kylančias grėsmes.

Visi žiūri į šiandienes grėsmes, bet nežiūri, kokios jos bus po 10-20 metų. Reikia daugiau investuoti į ateitį.

Visai neseni įvykiai Ukrainoje parodė, kad manipuliuoti valstybe galima ir nenukreipus į ją ginklų. Energetinė priklausomybė šiuo metu veikiausiai yra didžiausias galvos skausmas. NATO šiuo požiūriu nėra panacėja. Kokios išeitys norint jaustis saugiai?

Iš tikrųjų esame visiškai izoliuoti energetikos srityje, todėl Lietuvai labai svarbi narystė ES.

Mes įsipareigojome uždaryti antrąjį IAE reaktorių, bet šiuo metu turime gerą priežastį ES pareikšti, kad jo neuždarysime, nes Vokietija pasielgė labai nekorektiškai, tiesiant dujotiekį apeidama Lietuvą ir Lenkiją.

Juk tai buvo ginklo suteikimas Rusijai mumis manipuliuoti. Jeigu Rusija nuspręstų nebetiekti dujų Lietuvai – taip ir padarytų. Todėl labai svarbu, kad mes ir kitos Europos valstybės reikalautų iš ES vieningų veiksmų energetikos šantažo atžvilgiu.

Kokių NATO perspektyvų matote?

Mano vizija: NATO liks stiprus karinis aljansas. Manau, kad šios karinės organizacijos potencialas yra pakankamas įvairioms grėsmėms atremti. Jeigu grėsmės keisis, NATO taip pat keisis, kad sugebėtų atsakyti į tas grėsmes.

Ačiū už pokalbį.

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras