Rusai gali džiaugtis, turėdami bet kokias užtvaras sugebančias įveikti ypatingąsias raketas.

Rusijos politikai ir kariškiai jau nebe pirmi metai amerikiečiams bando pamokslauti, kokia PRG sistema reikalinga Europai. O gudrūs amerikiečiai ten įkurdina vis naujus PRG elementus, kurių be Lenkijos, Čekijos ir Rumunijos netrukus tikriausiai atsiras Bulgarijoje ir Turkijoje.

Rusijos kariuomenės Strateginių raketų padalinio vadas generolas leitenantas Sergejus Karakajevas gegužės 16 d. Maskvoje įvykusiame susitikime su žurnalistais pasakė, kad JAV ir NATO neturi jokių šansų, nes Rusijos kariuomenės raketinės sistemos RS 24 „Jars“ sutriuškintų bet kokią PRG.

„Jars“ – tai daugiapakopė raketa, todėl priešininko radarams būtų keblu „susigaudyti“, kuri čia tikra kovinė galvutė, o kuri tariama. Be to, dabartiniai raketų blokai minimaliai spinduliuoja visų bangų diapazonuose, nes gaminami įvairesnių formų, pritaikius ypatingą padengimą“, – išsamiau paaiškino S. Karakajevas.

Pagyręs „Jars“, vyriausiasis Rusijos raketininkas reziumavo: „Visa tai leidžia drąsiai prognozuoti, kad Rusijos strateginės branduolinės pajėgos sugebėtų užtikrinti šalies saugumą, kaip besiklostytų tarptautinė padėtis.“

Rusijos nuolatinis atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas taip pat nevengė patraukti per dantį Europos RPG užjūrio ideologų. Paminėjęs, kad Aljanso parengtuose žemėlapiuose pažymėta, kad Europos šiaurėje dislokuotų JAV antiraketų  veikimas siektų Uralą, D. Rogozinas kirto: „Norėdami ginti save ir sąjungininkus europiečius, veikiau savo sistemas ribokite pačių teritorija; <...> o mes patys kaip nors  tvarkysimės su savo rizika ir grėsmėmis“.

Rusijos URM vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas spėjo, kad, stokojant bendros JAV ir Rusijos nuomonės dėl PRG Europoje, Rusija galėtų net nutraukti Strateginės puolamosios ginkluotės arsenalo mažinimo sutartį.

Pagal 2011 m. gegužės 17 d. „Komsomolskaja pravda“ straipsnį parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.