Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Braškanti ekonomika – prielaida Aleksandro Lukašenkos režimo žlugimui (7)

Komentarai:

Regimantas, 2011 06 11 19:20
Mažai Baltarusijai sunku atsilaikyti prieš stambų Rusijos kapitalą ir grobuoniškus Vakarų siekius. O paprastų žmonių geresnės gyvenimo sąlygos,ūkiškas požiūris į savo ekonomiką, tai lyg krislas tiek Rusijai tiek kitiems. Tad čia eina kalba ne apie damokratiją. Tos demokratijos ir paprasti lietuviai ir rusai turi vienodai. Tik pragyvenimas kitoks. Ir ne Lukošenkos krėslas svyruoja. Eina kalba apie santvarkos keitimą kariaujant ekonominiais būdais.

Žygeivis, 2011 05 31 15:40
RatiobaliS-ui

Neskubėk į 2012-uosius - dar šiemet bus daug įdomių įvykių, ir ne tik Baltarusijoje...

RationaliS, 2011 05 31 08:07
Na, tuomet skubėk ruoštis 2012-iems geriau. Jie juk jau - nebeužkalnų. :)

Žygeivis, 2011 05 29 20:50
RationaliS-ui

O argi būtina slėpti faktus, jei jie kam nors nepatinka?





RationaliS, 2011 05 29 19:09
Žygeivi, ir kam gi ta nuoroda į Izraelį? Vėl kažkoks žydų sąmokslas tamstai rodosi?

Žygeivis, 2011 05 27 19:44
Kadangi reguliariai žiūriu ir Baltarusijos ir Rusijos TV, tai man labai akivaizdus Rusijos valdžios ir ypač įvairių oligarchų siekis pigiai supirkti Baltarusijos didžiąsias gamyklas, dujų ir naftos vamzdynus bei energetines linijas ir kitą infrastruktūrą.

Manau, kad bus bandoma atlikti tokią pačią operaciją kaip ir Lietuvoje - pvz. su "Mažeikių naftos", Lietuvos elektrinių, benzino kolonėlių "prichvatizacija" (na gal ne už 1 litą ar rublį, bet vis tiek daug kartų pigiau, nei reali vertė).

Panašu, kad Vakarų ir Rusijos interesai šiuo atveju sutampa - "vakarietiški" ir "rusiški" oligarchai juk tie patys (ir kažkodėl beveik visi turi Izraelio pilietybę :) ).

Rimvydas, 2011 05 27 10:05
Na taip, su Baltarusija įdomūs dalykai darosi (vakar pasirodė žinutė, kurioje A. Lukašenka teigia, kad gal ir paleis politinius kalinius, nes jie mat "duoną valgo" =D, ji buvo susieta su tuo, kad galbūt tikimaisi gauti paskolą iš TVF). Kita vertus, standartinis klausimas (jeigu visgi virstų režimas)- kas po Lukašenkos? - lieka atviras. Net po jo nomenklatūra išliks, apie Baltarusijos opozicijos "vienybę" visi puikiai žinome, dar vienas klausimas, ar visuomenė nori permainų (protestai parodė, kad jau bunda visuomenė, bet ar ilgam ir ar pakankamai didelė jos dalis?). Labai svarbus žinoma liks Rusijos veiksnys, gal atsirastų terpė įkišti savo kandidatą (o juk jau kartą išrinko Lukašenką, kuris blogais laikais pažadėjo "senus gerus laikus"). Faktas, kad Baltarusijai reikėtų sisteminių ekonominių reformų. Lukašenkos pasitraukimo atveju, vėlgi, kas suvienytų visuomenę pernešti transformaciją (juk akivaizdu, atsirastų struktūrinė bedarbystė, labai didelė pralaimėjusiųjų (neatitinkančių laikmečio reikalavimų) dėl reformų grupė ir pan.). Kita vertus, Lukašenka visom jėgom stengsis likti valdžioje (nes kitaip ko gero dar ir tektų atsakyti už keletą dingimų, kelis šimtus metų kalėjime, kuriuos praleido "nedraugai" ir t.t.) ir čia kyla klausimai, kaip jis elgsis, vėl griebs Rusiją (atiduos strateginius objektus), o gal vėl su Europa bendrauti bandys (ar ji pasiruošusi kažką pasiūlyti, išskyrus pagalbą vykdant ekonomines reformas (su sąlyga, kad ir politiniai pokyčiai vyks)?). Nors žinoma su autoriumi sunku nesutikti, faktas, kad įvykiai baltarusijoje gerokai siūbuoja Lukašenkos sostą, kita vertus jis truputi "apsitvarkęs" jau pas save tai klausimas ar yra kam jį versti.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras