Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ukraina tolsta nuo Muitų sąjungos su Rusija

2011 05 30

Ukraina pasiuntė aiškų signalą Rusijai, kad neįtiki, kad šalis gautų daugiau naudos iš narystės Maskvos dominuojamoje Muitų sąjungoje nei iš laisvos prekybos su ES. Rusijos prezidentui paraginus Ukrainą pasirinkti tarp Rusijos ir ES, šalies parlamentas nurodė, kad prioritetu laiko derybas su ES dėl laisvos prekybos. Toks sprendimas yra reta išimtis, kai provyriausybinė dauguma ir opozicija sutarė Ukrainos parlamente.

Gegužės 18 d. per spaudos konferenciją Dmitrijus Medvedevas teigė, kad jis, kaip ir V. Putinas, įsitikinęs, kad būtų sunku Ukrainai bendradarbiauti su Muitų sąjungos narėmis (Rusija, Kazachstanu ir Baltarusija), jei šalis pasirinks „Europos kryptį“.

Gegužės 19 d. Ukrainos parlamente, kuriame daugumą turi prezidento Viktoro Janukovyčiaus sąjungininkai ir kuris laikomas prorusišku, buvo priimta politinė rekomendacija vyriausybei dėl ekonominių santykių su ES ir Muitų sąjunga plėtros dabartinės padėties ir perspektyvų. Joje nurodoma, kad politinės asociacijos ir laisvos prekybos derybų su ES baigtis yra trumpojo laikotarpio esminis prioritetas. Dėl Muitų sąjungos dokumente patariama tik vyriausybei plėtoti bendradarbiavimą su organizacija ir jos narėmis pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principus. Ukraina yra PPO narė, nė viena iš Muitų sąjungos narių kol kas nėra šios organizacijos nare.

Šios rekomendacijos priėmimas parodė, kad Ukrainos politinis elitas, kaip ir dauguma gyventojų, yra proeuropietiški. Be to, turtingiausi Ukrainos verslininkai, esantys parlamento nariais, ar jų deleguoti atstovai nemato daug privalumų iš glaudžios ekonominės sąjungos su Rusija. Buvęs parlamento pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, nuosaikus opozicionierius Arsenijus Jaceniukas teigė, kad balsavimas parlamente parodė, kad Ukraina neprisijungs prie Muitų sąjungos. Jis pridėjo, kad ateityje bet koks pareigūnas, kuris drįs kalbėti apie prisijungimą prie Muitų sąjungos, pažeistų įstatymą. Gegužės 20 d. JAV viceprezidentas Džozefas Bidenas telefonu Ukrainos prezidentui V. Janukovyčiui išreiškė JAV paramą Ukrainos planams užbaigti derybas su ES.

Laisvos prekybos susitarimas būtų platesnės politinės asociacijos susitarimo dalis. Kijevas tikisi suformuoti laisvos prekybos zonas su ES ir Rusija, į kurias įeitų ir NVS, bet neprisijungti prie Muitų sąjungos. Šalis nori abu tikslus pasiekti šiais metais, tačiau jų perspektyvos neaiškios. Laisvos prekybos derybos su ES buvo sudėtingos, kadangi ES nenori atverti rinkos pigiam ukrainietiškam eksportui ir daugelis Briuselyje įtaria, kad Ukraina ilgainiui pirmenybę teiktų Muitų sąjungai su Rusija. Kartu laisvos prekybos su NVS gali ir nebūti, nes Rusija nenori, kad Ukraina tuo pačiu metu integruotųsi į ES.

Pagal 2011 m. gegužės 25 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1255)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (303)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (343)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (654)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (171)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras