Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Regionų pasaulis

2011 05 31

Beveik kiekvienoje pasaulio vietoje ilgai kankinančios problemos gali būti išspręstos artimiau bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis. Regis, Europos Sąjunga (ES) siūlo modelį, kaip ilgai kariavusios vienos su kita šalys galėtų iš bendrų veiksmų gauti abipusės naudos. Ironiška, tačiau dėl mažėjančios Jungtinių Valstijų visuotinės galios gali tapti efektyvesnis regioninis bendradarbiavimas. Tai gali pasirodyti keistas laikas girti ES, turint galvoje ekonomines krizes Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje. Europa neišsprendė interesų subalansavimo problemos. Jai nepavyko sukurti pusiausvyros tarp stiprių ekonomikų Šiaurėje ir silpnesnių Pietuose. Vis dėlto ES laimėjimai yra daug svarbesni už dabartinius sunkumus.

ES sukūrė taikos zoną. Sąjunga suteikė institucines gaires Vakarų ir Rytų Europai suvienyti. Ji skatino ir puoselėjo regioninę infrastruktūrą. Bendra rinka yra svarbi kuriant Europą, kaip vieną labiausiai klestinčių vietų planetoje. Be to, ES yra svarbus ir aplinkos tvarumas. Dėl šių priežasčių ji pasiūlė unikalų modelį kitiems regionams, įstrigusiems konfliktų, skurdo, infrastruktūros stokos ir aplinkosaugos krizės klampynėje. Naujos regioninės organizacijos, pvz., Afrikos Sąjunga, žiūri į ES kaip į sektiną pavyzdį, kaip spręsti integracijos ir regionines problemas. Tačiau šiuo metu dauguma regioninių grupuočių išlieka per silpnos, kad spręstų minėtas problemas.

Daugelyje kitų regionų tebevyrauja politinis susiskaldymas, kurio šaknys yra Šaltojo karo eroje. Per šį karą kaimynai dažnai konkuravo vieni su kitais ir rinkosi atitinkamas puses – tapti arba Jungtinių Valstijų, arba Sovietų Sąjungos sąjungininkais. Pakistanas pakrypo link amerikiečių, Indija – link sovietų. Valstybės neturėjo daug paskatų laikytis taikos, kol jas finansiškai rėmė Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga. Priešingai, besitęsiantys konfliktai dar labiau padidindavo finansinę paramą. Iš tikrųjų, Jungtinės Valstijos ir Europa dažnai stengėsi pakenkti regioninei integracijai, kuri, jų manymu, ribojo jų kaip galios agentų vaidmenį. Arabų pasaulyje jos matė daug grėsmių. Šiandien galingosios valstybės nebesivadovauja principu „skaldyk ir valdyk“. Kolonializmo laikas baigėsi, Jungtinių Valstijų dominavimas taip pat nebėra toks visuotinis.

Pastarieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir Vidurio Azijoje aiškiai atspindi Jungtinių Valstijų įtakos mažėjimą. Tai, kad Amerika įstrigo Irake ir Afganistane, taip pat pabrėžia jos galios ribotumą, nes biudžeto krizė privers mažinti resursus, skirtus kariniams veiksmams. Dienos, kai daugelis valstybių priklausė nuo Amerikos finansavimo, baigėsi. Mes judame prie daugiapolio pasaulio. Rytų ir Pietų Azija, Lotynų Amerika ir Artimieji Rytai įgijo naują geopolitinę ir ekonominę įtaką. Kiekvienas regionas turi rasti savo kelią į ekonominę plėtrą, užtikrinti energetinį ir maisto saugumą, efektyvią infrastruktūrą ir padaryti tai pasaulyje, kuriam kelia grėsmę klimato kaita ir resursų stygius. Todėl kiekvienas regionas turi dirbti dėl savo ateities, nepamiršdamas ir bendradarbiavimo su kitais.

Pagal 2011 m. gegužės 25 d. portalo  www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1257)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (303)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (343)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (655)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (171)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras