Lietuvos bendrovės pasirengusios dalyvauti kuriant Rusijos statomos Baltijos AE socialinius ir infrastruktūros objektus. Taip per gegužės 24 d. įvykusį susitikimą su Rusijos valstybės korporacijos „Rosatom“ ir  branduolinės jėgainės vadovais kalbėjo Lietuvos verslininkai.

Baltijos AE statybos darbai Kaliningrado srities Nemuno (Nemanskij) rajone prasidėjo 2010 metų pradžioje. Dabar statybose triūsia daugiau nei 600 žmonių, o iki metų pabaigos, dar pasitelkus specialistų, minėtas skaičius pasiektų 1,5 tūkstančio. Statybininkai ir energetikai įsikurs Nemano mieste, 10 tūkstančių gyventojų talpinsiančiame naujos statybos rajone.

„Bus infrastruktūra, bus gyvenamųjų namų, vaikų darželių, tad atsirastų darbo ir mūsų bendrovei. O ir kitos įmonės turi patirties, kuri padėtų rasti bendrų naudingų ekonominiu bei techninės architektūros atžvilgiu patikimų sprendimų kuriant Baltijos AE infrastruktūrą“, – prognozavo Lietuvos bendrovės „Vėtrūna“ valdybos pirmininkas Vytautas Banys.

„Vėtrūna“ – viena didžiausių trijų tos pačios ūkio šakos bendrovių. Ji vykdo nekilnojamojo turto ir statybų rangos valdymą, atlieka visus statybų darbus: stato ir rekonstruoja, montuoja santechniką, instaliuoja elektros įrangą, taip pat verčiasi vietiniais pervežimais, mechanizmų nuoma ir kt.

O „Rosatomo“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Sergejus Budylinas, kuruojantis kapitalinę statybą, paminėjo, kad korporacija numato pasitelkti statybinių pajėgumų, kai kurių įrenginių tiekėjų iš  šalies, ir atkreipė dėmesį, kad Baltijos AE būtų pirmas Rusijos valstybės korporacijos projektas, kuriame dalyvautų užsienio partneriai.

Baltijos branduolinei jėgainei pritaikytas 2006 metų projektas, pagrindiniai blokai statomi Leningrado AE-2 aikštelėje, esančioje Sosnovyj Bor vietovėje. Jėgainę sudarys du energetiniai blokai. Baltijos AE projekte nurodyta, kad ji veiktų 50 metų, o pagrindiniai įrenginiai – 60 metų. Pirmąjį energetinį bloką numatyta pradėti eksploatuoti 2016 metais, antrąjį – 2018 metais.

Baltijos AE statoma siekiant Kaliningrado sritį aprūpinti elektra, taip pat ją eksportuoti.

Valstybės korporacija „Rosatom“, subūrusi per 250 Rusijos įmonių ir mokslo organizacijų, yra didžiausia  energijos generavimo bendrovė, kuri Rusijos europinėje dalyje užtikrina daugiau nei 40 proc. elektros gamybos.

Pagal 2011 m. gegužės 25 d. „Neft Rossii“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.