Kai gegužės 23 d. Baltarusijos nacionalinis bankas oficialiai paskelbė rublio devalvaciją, Baltarusijos rublis dolerio atžvilgiu nuvertėjo 56,3 proc., euro atžvilgiu – 53,1 proc. Tačiau Latvijos komercinių bankų asociacijos prezidentas, buvęs Finansų ministerijos valstybės sekretorius Martinis Bičevskis mano, kad Latvijos finansų sistemai ir bankams dideli nuostoliai dėl Baltarusijoje įvykusio rublio devalvavimo negresia.  „Mūsų bankai, kurių bendradarbiavimas su baltarusiais yra menkas, tikrai nepatirtų rimtų pasekmių“, – kalbėdamas LNT TV kanalo laidoje „900 sekundžių“ paaiškino M. Bičevskis.Pasak jo, panašiai būtų bendravalstybiniu lygiu.

Investicijų specialistas bankininkas Girtas Rungainis, bendrovės „Prudentia“ partneris, įsitikinęs, kad nebūtų jokio esminio poveikio Latvijos ir Baltarusijos prekybos santykiams. Be kita ko, jis pasakė: „Baltarusijai reikės pereiti tai, ką Latvija ir kitos šalys perėjo devintąjį dešimtmetį. Gerokai pablogėtų daugelio baltarusių gyvenimo lygis. <...> Galėtų net atsirasti minčių darbo vietą ar verslą perkelti į užsienį. Kitas klausimas būtų, ar tai pasisektų.“

Kaip bebūtų, Latvijos verslininkai nevengia pradėti skaičiuoti būsimą pelną. „Dėl Baltarusijos rublio devalvavimo mums galėtų ūgtelėti verslas“, – neslėpė  farmacijos bendrovės  „Olainfarm“ valdybos narys Salvis Lapinis. Pasak jo, atsiveria rinkos niša, nes kelios Vakarų bendrovės lukteli žengusios į Baltarusiją, nes įvertino politinį, ekonominį nestabilumą, gresiantį gyventojų perkamosios galios mažėjimą. O „Olainfarm“ žada akylai stebėti padėtį Baltarusijoje ir iš savo vietinės atstovybės kruopščiai rinkti informaciją.

Pagal 2011 m. gegužės 25 d. „Теlegraf.lv“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.