|
Ianas Buruma. R. Mladičiaus nusikaltimai
2011 06 04

Tokio žmogaus kaip Ratko Mladičiaus lengva nekęsti. Savo jėgų žydėjime jis ne tik kalbėjo ir elgėsi kaip banditas ir žudikas, bet ir atrodė toks: storu kaklu, blyškiomis akimis, šiurkštus psichopatas, kuris be jokių skrupulų galėtų išlupti jūsų nagus tiesiog savo malonumui. Jau nekalbant apie kitus žiaurumus, už kuriuos Bosnijos mėsininkas yra atsakingas. 1995 metų vasarą jis nužudė apie 8 000 neginkluotų Bosnijos musulmonų, vyrų ir berniukų, Srebrenicos miškuose. Todėl jo sulaikymas daugeliui iš mūsų sukuria pasitenkinimą. Serbija susilaukė pagarbos areštuodama R. Mladičių viename Serbijos kaime, o tai gali pagreitinti šios valstybės narystę Europos Sąjungoje (ES). R. Mladičiaus aukos, nors ir pavėluotai, pagaliau pajaus dalelę teisingumo. Artėjantis teismas kelia tam tikrų nepatogių klausimų. Ar jis negali būti teisiamas Belgrade, o ne Hagoje? Ir ar iš tiesų protinga jį kaltinti genocidu, taip pat nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais?
Abu klausimai atskleidžia, kad mes vis dar gyvename Niurnbergo tribunolo šešėlyje, kai nacių lyderiai buvo teisiami tarptautinės teisėjų kolegijos. Buvo tikima, galbūt ir teisingai, kad patys vokiečiai nesugebės nuteisti savo buvusių lyderių. O nacių nusikaltimai buvo siaubingi savo mastu ir ketinimais. Nusikaltimai žmoniškumui yra apibrėžti įstatymais ir už juos numatyta atsakomybė. Valstybės taip pat atsako už savo veiksmus. Holokaustas nebuvo pagrindinis klausimas Niurnbergo teismuose, tačiau sąjungininkai manė, kad nacių projektas išnaikinti visą tautą ir jo likimas pakeis požiūrį ir toks žiaurumas tikrai nepasikartos.
Genocido problema ir jos supratimas kaip teisinės sąvokos rodo, kad ji yra miglota. Nurodoma į veiksmus, įvykdytus ketinant sunaikinti visai ar iš dalies nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. Pabrėžiamas ketinimas, o ne nukentėjusių žmonių skaičius. Mao Dzedunas nužudė apie 40 milijonų kinų, bet ar jis siekė sunaikinti juos kaip grupę? Žinoma, ne. Žinome, kad Hitleris siekė sunaikinti visus žydus vyrus, moteris ir vaikus. Nors tokios masinės žudynės istorijoje nėra retos, Hitlerio sukurtas išnaikinimo planas yra, jeigu ne unikalus, tai tikrai neįprastas. Tačiau pagirtinos pastangos išvengti tokių įvykių pasikartojimo neatnešė rezultatų. Mes uoliai stengiamės išmokti istorijos pamokas, tačiau dažnai išmokstame klaidingų dalykų arba tiesiog iškraipome istoriją.
Kartais intervencija gali išgelbėti gyvybes. Bet karai dažnai sukuria daugiau karų, kartais dar ilgesnių. Kariniai veiksmai gali sukelti daugiau smurto ir civilių mirčių. Tai ypač pasakytina apie intervenciją į šalį, kai vyksta pilietiniai karai, kai sunku nurodyti, kas yra aukos, o kas agresoriai, atskirti gėrį nuo blogio. Žinoma, pasaulis pasidaro daug paprastesnis, jei pasirenki jį matyti tik balta ir juoda spalvomis. Nėra abejonės, kad R. Mladičius yra kaltas dėl rimtų karo nusikaltimų. Jis buvo įtrauktas į etninį valymą, o tai nėra genocidui tapati sąvoka. Migloti apibrėžimai paskatins dar daugiau karinių intervencijų ir karų. Pernelyg dažnai bandydami iškviesti Hitlerio šmėklą, mes sumenkiname tą baisų nusikaltimą, kurį jis padarė.
Pagal 2011 m. gegužės 30 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |