Tokio žmogaus kaip Ratko Mladičiaus lengva nekęsti. Savo jėgų žydėjime jis ne tik kalbėjo ir elgėsi kaip banditas ir žudikas, bet ir atrodė toks: storu kaklu, blyškiomis akimis, šiurkštus psichopatas, kuris be jokių skrupulų galėtų išlupti jūsų nagus tiesiog savo malonumui. Jau nekalbant apie kitus žiaurumus, už kuriuos Bosnijos mėsininkas yra atsakingas. 1995 metų vasarą jis nužudė apie 8 000 neginkluotų Bosnijos musulmonų, vyrų ir berniukų, Srebrenicos miškuose. Todėl jo sulaikymas daugeliui iš mūsų sukuria pasitenkinimą. Serbija susilaukė pagarbos areštuodama R. Mladičių viename Serbijos kaime, o tai gali pagreitinti šios valstybės narystę Europos Sąjungoje (ES). R. Mladičiaus aukos, nors ir pavėluotai, pagaliau pajaus dalelę teisingumo. Artėjantis teismas kelia tam tikrų nepatogių klausimų. Ar jis negali būti teisiamas Belgrade, o ne Hagoje? Ir ar iš tiesų protinga jį kaltinti genocidu, taip pat nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais?

Abu klausimai atskleidžia, kad mes vis dar gyvename Niurnbergo tribunolo šešėlyje, kai nacių lyderiai buvo teisiami tarptautinės teisėjų kolegijos. Buvo tikima, galbūt ir teisingai, kad patys vokiečiai nesugebės nuteisti savo buvusių lyderių. O nacių nusikaltimai buvo siaubingi savo mastu ir ketinimais. „Nusikaltimai žmoniškumui“ yra apibrėžti įstatymais ir už juos numatyta atsakomybė. Valstybės taip pat atsako už savo veiksmus. Holokaustas nebuvo pagrindinis klausimas Niurnbergo teismuose, tačiau sąjungininkai manė, kad nacių projektas išnaikinti visą tautą ir jo likimas pakeis požiūrį ir toks žiaurumas tikrai nepasikartos.

Genocido problema ir jos supratimas kaip teisinės sąvokos rodo, kad ji yra miglota. Nurodoma į veiksmus, įvykdytus ketinant sunaikinti visai ar iš dalies nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. Pabrėžiamas ketinimas, o ne nukentėjusių žmonių skaičius. Mao Dzedunas nužudė apie 40 milijonų kinų, bet ar jis siekė sunaikinti juos kaip grupę? Žinoma, ne. Žinome, kad Hitleris siekė sunaikinti visus žydus – vyrus, moteris ir vaikus. Nors tokios masinės žudynės istorijoje nėra retos, Hitlerio sukurtas išnaikinimo planas yra, jeigu ne unikalus, tai tikrai neįprastas. Tačiau pagirtinos pastangos išvengti tokių įvykių pasikartojimo neatnešė rezultatų. Mes uoliai stengiamės išmokti istorijos pamokas, tačiau dažnai išmokstame klaidingų dalykų arba tiesiog iškraipome istoriją.

Kartais intervencija gali išgelbėti gyvybes. Bet karai dažnai sukuria daugiau karų, kartais dar ilgesnių. Kariniai veiksmai gali sukelti daugiau smurto ir civilių mirčių. Tai ypač pasakytina apie intervenciją į šalį, kai vyksta pilietiniai karai, kai sunku nurodyti, kas yra aukos, o kas – agresoriai, atskirti gėrį nuo blogio. Žinoma, pasaulis pasidaro daug paprastesnis, jei pasirenki jį matyti tik balta ir juoda spalvomis. Nėra abejonės, kad R. Mladičius yra kaltas dėl rimtų karo nusikaltimų. Jis buvo įtrauktas į etninį valymą, o tai nėra genocidui tapati sąvoka. Migloti apibrėžimai paskatins dar daugiau karinių intervencijų ir karų. Pernelyg dažnai bandydami iškviesti Hitlerio šmėklą, mes sumenkiname tą baisų nusikaltimą, kurį jis padarė.

Pagal 2011 m. gegužės 30 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.