Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Andrejus Piontkovsky. Kaukazietiška tamsioji pusė (3)

2011 06 06

Rusijos valdžia neseniai ėmė demonstruoti masines saugumo priemones, kurios bus įgyvendintos iki 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių. Ji turi pagrindo nerimauti. Smurtas Šiaurės Kaukaze tampa jau nebe rimtu regioniniu konfliktu, bet vis labiau egzistencine grėsme visai Rusijos Federacijai – evoliucija, kuri atspindi beveik visas valdžios klaidas, nesėkmes ir nusikaltimus.

Du karai su vietiniais separatistais (1994–1996 m. ir 1999–2006 m.) buvo kovojami Čečėnijoje, galimai siekiant išsaugoti Rusijos teritorinį integralumą. Rusai šiuose karuose siekė parodyti, kad čečėnai taip pat yra Rusijos piliečiai, tačiau tai buvo daroma griaunant miestus ir kaimus, kankinant bei žudant civilius. Todėl nieko nestebina, kad čečėnai ir kiti Kaukazo gyventojai nelabai jaučiasi rusais.

Realiai Rusija pralaimėjo karą su čečėnų separatistais. Laimėtojas yra Razmanas Kadyrovas, kuris yra Rusijos premjero Vladimiro Putino paskirtas asmuo, bet realiai nepriklausomas nuo Kremliaus, iš kurio gauna stiprią finansinę paramą ne tik dėl formalaus lojalumo deklaravimo, bet ir dėl jo viešo V. Putino apsikabinimo.

Karas su separatistais Šiaurės Kaukaze išsirutuliojo į karą su islamo fundamentalizmu. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dažnai ragina ekstremistus „sudeginti iki pelenų“ ir imtis bausmių. Atsižvelgiant į federalinių pajėgų moralę (arba jos nebuvimą), dėl tokios prezidento retorikos gali padaugėti brutalumo ir neteisminių žudynių Šiaurės Kaukaze. Toks sąmyšis pasitarnavo tik naujų savižudžių sprogdintojų bangai.

Iš tiesų paradoksalu, kad šiuo metu islamistai praranda savo įtaką arabų pasaulyje, o jų pozicijos Šiaurės Kaukaze stiprėja, kur Kremlius kovojo 12-os metų karą, nesuprasdamas įvyksiančios tragedijos masto – pilietinis ir etninis karas, dėl kurio Kremlius pats prisiima didelę atsakomybę.

Už duoklę, kurią Kremlius moka R. Kadyrovui ir kitų Kaukazo respublikų korumpuotam elitui, yra perkami rūmai ir auksiniai pistoletai vyrams, kurie regiono jaunimą, bedarbį ir nepasiturintį, veda link islamo revoliucijos kelio. Visame Kaukaze užaugo karta, visiškai praradusi ryšį su Rusija ir vis labiau pasiduodanti verbavimui į Alacho karių gretas. Beveik neįveikiamas mentalinis atotrūkis tarp rusų ir Kaukazo jaunimo matomas Rusijos miestų gatvėse.

Apskritai rusai ir kaukaziečiai vis labiau svetimėja. Visgi nei Kremlius, nei Šiaurės Kaukazo sąjungininkai nėra pasiruošę formaliai separacijai: Kremlius išlieka atsidavęs imperinėms iliuzijoms apie „privilegijuotų interesų zoną“, besitęsiančią už Rusijos sienų, o R. Kadyrovas ir kiti valdo kaip nepriklausomi autokratai, laimingi, galėdami priimti šalpą iš Rusijos valstybės biudžeto. Ironiška, kad Šiaurės Kaukazo islamistai taip pat nenori atsiskirti: jie svajoja apie kalifatą, apjungsiantį daugiau Rusijos teritorijos nei vien Šiaurės Kaukazas.

Pagal 2011 m. gegužės 31 d. http://www.project-syndicate.org/  informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1257)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (303)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (343)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (655)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (171)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras