Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ko reikia A. Lukašenkai – botago ar meduolio? (23)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 06 08

Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus.

Kaip rašo Rusijos laikraštis „Viedomosti“, iki šiol Baltarusijoje valstybė kontroliuoja 75–80 proc. visos šalies ekonomikos. A. Lukašenka bando visam pasauliui įrodyti, kad komandinė ekonomika pajėgi susitvarkyti su didžiausiomis krizėmis. Ir iš tikrųjų tai jam pavykdavo: kaip skelbia Baltarusijos statistikos departamentas, 2000–2010 m. šalies ekonomika kasmet vidutiniškai augo po 7,3 procento. Gal Minskui tokius tempus išlaikyti padėjo tai, kad ne vienus metus Baltarusijai buvo suteikiamos išskirtinai lengvatinės sąlygos įsigyti Rusijos naftos: ją perdirbdavo, o naftos produktus Europai eksportuodavo jau pasaulinėmis kainomis. Kitaip sakant, Baltarusijos ekonomikos augimą subsidijavo Rusija, ir tos subsidijos sudarė 8 proc. BVP.

Laikai pasikeitė, Maskva savo energetinių išteklių kainas didina visiems, proporcingai – ir Baltarusijai. Tai sukėlė infliaciją, kuri per pastaruosius penkis mėnesius išaugo 20 proc., o vidutinis darbo užmokestis nusmuko nuo 500 iki 300 dolerių. Baltarusijos finansų ministerija, iš pradžių skelbusi, kad šiais metais infliacija sieks 77 proc., po vyriausybės posėdžio pakoregavo savo prognozes ir tvirtina, kad ji bus 39 procentai. Tai vis tiek reiškia didžiulį kainų šuolį.

Gegužės pabaigoje 35 proc. buvo devalvuotas Baltarusijos rublis (kai kurie šaltiniai teigia, kad jis nuvertintas 56 proc.), ir jo oficialus kursas priartėjo prie rinkos kurso. Minske praktiškai neįmanoma nusipirkti jokios užsienio valiutos, galima tik ją parduoti.

Ar yra koks nors vaistas? Taip, tvirtina ekspertai. Jie mano, kad paliegusią Baltarusijos ekonomiką gali pagydyti tik privatizacija. Štai kodėl Evrazes sutinka suteikti paskolą, tačiau Baltarusijai keliama sąlyga – privatizuoti valstybės įmonių aktyvų. Dvylikos svarbiausių Baltarusijos valstybinių kompanijų kaina gali siekti 50–80 mlrd. dolerių. Privatizaciją kaip sąlygą kelia ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Gegužės 31 d. Baltarusijos vyriausybė paprašė TVF suteikti jai nuo 3,5 iki 8 mlrd. dolerių kreditą stabilizacijai. Šią sumą nurodė premjeras Michailas Miasnikovas.

Beje, panašias sąlygas kelia ir Rusija, ji neseniai vykusiame Eurazijos ekonominės sąjungos (EurAzEs) šešių šalių finansų ministrų susitikime Kazachstane pritarė pasiūlymui 10 metų suteikti Baltarusijai 3 mlrd. dolerių antikrizinę paskolą. Bet per trejus metus Minskas turės privatizuoti už 7,5 mlrd. dolerių savo aktyvų. Kredito palūkanos – 4,1 proc. per metus. Pasak Rusijos finansų ministro Aleksandro Kudrino, pirmas paskolos srautas (1,2 mlrd. dolerių) bus suteiktas per kelias savaites, vos tik Minskas sutiks pasirašyti visus dokumentus.

Kaip rašo šveicarų „Neue Zuercher Zeitung“, A. Lukašenkai ypač skaudu netekti dujotiekių tinklo ir naftą perdirbančių įmonių bei kalio gamyklos „Belaruskalij“.

Tačiau A. Lukašenka net nemano nusileisti. Vos grįžęs į Minską, jis kategoriškai paneigė, kad Kazachstane vyko kokios nors derybos dėl valstybės aktyvų privatizavimo už 7,5 mlrd. dolerių.

Naujienų agentūros „Regnum“ apžvalgininkas Nikolajus Radovas pažymi, kad per paskutinius mėnesius Baltarusijos vadovybė pridarė tiek kvailų, nereikalingų ir esminių klaidų, tarp jų – ir propagandinių, kad šiandien niekas šalyje negali suprasti, kur ieškoti išeities iš krizės. Štai ir dabar A. Lukašenka paskelbė, kad nė viena įmonė nebus parduota be jo žinios ir jokios „banditiškos“ privatizacijos šalyje nebus. „Batka“ kelia pasirinkimo dilemą: arba viską šalyje privatizuos vertelgos iš Rusijos (apie verslininkus iš Vakarų net nekalbama), ir tuomet Baltarusija virs tik Rusijos priedu, arba tautiečiai patys gali dalyvauti išperkant aktyvus.

Stebėtojai tik gūžčioja pečiais: Baltarusija seniai yra visiškoje Rusijos įtakoje, o baltarusiai privatizacijai taip neparuošti, kad nežinos, nuo kurio galo pradėti, o jeigu koks nors stambesnis verslininkas ir ryšis, jis iškart pateks A. Lukašenkos komandos kovai su korupcija akiratin. Štai tas užburtas ratas, kuriame sukasi smunkanti kaimynų ekonomika.

„Viedomosti“ dar primena, kad 2007 m. Rusija pabandė 100 proc. apmokestinti Baltarusijai skirtą naftą, tačiau po neilgo žodžių karo Minskui vis dėlto pavyko išsikovoti lengvatines naftos kainas dar trejiems metams. Tačiau nepaisant to Baltarusijos situacija tapo sudėtingesnė – sumažėjo Minsko pelnas už rusišką naftą.

Gi pernai baigėsi lengvatinis laikotarpis, ir Rusija 100 proc. apmokestino didžiąją dalį tiekiamos produkcijos. Ir iškart Baltarusijos prekybos balanso deficitas pasiekė 15 proc. BVP, o einamosios sąskaitos deficitas – 16 procentų. Šiemet Baltarusija lengvatų nebeteko: dabar Minskas Maskvos naftą gauna neapmuitintą, tačiau už naftos produktus gautus muito mokesčius (kai kas juos vadina „nepaklusnumo mokesčiu“) moka į Rusijos biudžetą.

Baltarusijos laikraštis „Belorusskije novosti“ rašo, kad A. Lukašenkai nebeliko išeities, ir šalies ekonomiką praris Rusija. Šios aukso atsargos siekia 500 mlrd. dolerių, o Baltarusijos ižde tėra 9–10 mlrd. dolerių. Privatizavęs stambiąsias įmones, Minskas turėtų pinigų atsiskaitymams su užsienio kreditoriais, bet prarastų savarankiškumą, kuris šiame amžiuje tėra ideologizuota nepriklausomybės iškaba.

A. Lukašenkai norisi pamiršti kraupią gruodžio 19-osios naktį, kai už grotų jis sukišo apie 600 mitinguotojų, tarp jų atsidūrė ir penki kandidatai į prezidentus. Visi jie buvo įtraukti į vadinamąjį „19-kos sąrašą“ neva rengusių masinius neramumus Minske. Kaip informuoja „Rusų radijo“ naujienų tarnyba, ir šiomis dienomis KGB pradėjo suiminėti socialinio tinklo „Vkontakte“ vartotojus ir organizatorius, nes jie esą taip pat rengia perversmą šalyje.

Nei Rusija, nei nepolitinė organizacija TVF nesieja šių represijų su kreditų išdavimu Minskui, tačiau pasaulio bendrija turi pagaliau išsiaiškinti, ko A. Lukašenkai reikia labiau – botago ar meduolio. Vien tik švaistytis rimbu ar maitinti A. Lukašenką doleriniais saldumynais – netoliaregiška Vakarų politika.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 23)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras