Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Demokratija ir finansų rinkos

2011 06 07

Šiandieninėje Europoje politikai vis dažniau tampa finansų institucijų ir rinkų vergais. Reikalingi skubūs pokyčiai Europos demokratijai atgaivinti. Kapanojantis iš krizės kai kurie bankai nusipelno ypatingų sveikinimų, tačiau kyla klausimas, kaip su demokratija. Juk visi esame piliečiai ir demokratinės visuomenės nariai. Mums nepridera švęsti. Nusimenama, kad demokratija neatrodo patikimai ar bent patenkinamai. Ji pamažu tampa finansų krizės auka. Įniršis dažnai nukreipiamas į politikus. Sunkumai bręsta visoje Europoje. Jauni vilties dėl šalies ir savo ateities netekę žmonės protestuoja Ispanijoje. Gili depresija Graikijoje, o prancūzai jau seniai nebetiki sukurtomis utopijomis.

Vokietijoje politikai iš piliečių girdi: „Išleidžiate milijonus gelbėti bankams, o man svarbu, kaip susimokėti sąskaitas?“ Vokietijos lyderiai praranda paramą, o kai kurie – net legitimumą. Jie atrodo bejėgiai, negalintys suvaldyti euro krizės. Briuselyje susitinka ir kalba, ginčijasi, priima nutarimus, bet padėtis negerėja. Graikija vis dar nelipa iš dugno, Airija ir Portugalija tarsi svyruoja ant slenksčio, Ispanija ir Italija yra įsiskolinusios iki pavojingos ribos. Ir joks politikas iš esmės nesiima iniciatyvos. Atvirkščiai, jie nesako tiesos ir neigia realybę. Juk norint pasakyti tiesą, reikia turėti daug drąsos.

Taigi šiuo metu politikai atrodo bejėgiai ir neturintys galios. Jie turi naujus vadovus ir tai ne mes, žmonės, o negailestingos finansų rinkos. Jos veda politikus prie silpnumo, nerimo, nesugebėjimo dirbti ir melo. Tie, kurie valdo mus, patys yra valdomi bankų. Situacija yra būtent tokia. Ekonominiai rodikliai yra gana geri, tai gal galima į minėtus dalykus nekreipti dėmesio? Gali būti priimtina investuoti ir toliau leisti pinigus, apeinant demokratijos pagrindus.

Tačiau kodėl politikai leidžiasi kontroliuojami ir valdomi? Atsakymas yra toks: politinis pasaulis yra priklausomas nuo bankų. Iš esmės tai tinka visoms euro zonos valstybėms, taip pat ir Vokietijai. Jie yra kalti dėl minėtos finansinės nelaimės. Tačiau ir politikai turi prisiimti dalį atsakomybės. Vis dėlto tuo istorija nesibaigia. Mes, piliečiai, taip pat esame kalti. Argi nesitikime didelės naudos iš finansinių institucijų, mažesnių mokesčių? Taip pat siekiame dosnių subsidijų ir socialinės naudos. Kitais žodžiais tariant, finansų ir euro krizė yra mūsų pačių norų atspindys. Vaidiname savo vaidmenį bankų ir politikų elgsenoje, nes jie nori patenkinti ir mūsų troškimus, kad taptume jų rinkėjais.

Pagal 2011 m. birželio 3 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1250)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (299)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (341)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (649)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (167)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras