Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kodėl Rusijos dialoge su Ukraina vėl naudojama dujų korta? (1)

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2011 06 13

Pastaruoju metu Rusijos valdančiojo elito retorika Ukrainai tiekiamų dujų klausimu leidžia kalbėti apie Maskvos užmojį pradėti naują dujų karo su Kijevu etapą. Remiantis balandžio pabaigoje žurnale „Kommersant“ pasirodžiusiu pranešimu, Maskva, šiemet atšaukusi keletą lengvatų naftininkams, svarsto galimybę didinti Rusijos pajamas ir iš eksportuojamų dujų. Pasak šaltinio, Rusijos finansų ministerija šių metų balandį ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui pateikė pasiūlymą padidinti pridėtinės vertės mokestį gamtinėms dujoms ir atnaujinti visus dujų eksporto muito mokesčius. Dokumente taip pat siūloma peržiūrėti eksporto mokesčių politiką dujoms, Rusijos tiekiamoms į „kai kurias užsienio šalis“.

Pensilvanijoje įsikūrusios konsultacinės įmonės „East European Gas Analysis“ ekspertų teigimu, šie pasiūlymai pirmiausia skirti paspausti Kijevą, taip jį motyvuojant laikytis Maskvai palankaus politinio kurso. Pagal 2009 m. pasirašytą dvišalę tiekimo sutartį (kurią Kijevas, beje, laiko neteisinga) Ukrainai parduodamų rusiškų dujų kaina peržiūrima kas ketvirtį atsižvelgiant į naftos krepšelio kainą. Padidėjus naftos krepšelio kainai, po kurio laiko brangsta ir Ukrainai tiekiamos rusiškos dujos. Maskvos ir Kijevo deryboms dėl naujos rusiškų dujų tiekimo sutarties ir toliau stringant, Rusijos sprendimas papildomai apmokestinti dujų gavybą ir eksportą gali turėti skaudžių pasekmių Ukrainai. Kremliuje tai neabejotinai suvokiama.

Remiantis Ukrainos energetikos ministerijos pateiktais duomenimis, atsiradus šiems papildomiems mokesčiams Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų kaina jau šių metų pabaigoje gali pasiekti 395 JAV dolerius už 1000 kubinių metrų. Tai aukščiau už vidutinę kainą, nustatytą Vakarų Europai. Nuo pasaulinės ekonominės krizės skaudžiai nukentėjusiai Ukrainai ji būtų sunkiai pakeliama. Dėl šios priežasties lengvatų rusiškų dujų eksportui „į kai kurias šalis“ klausimas laikytinas itin svarbiu koziriu Maskvos rankose. Tinkamai pasinaudojusi juo ir derybų dėl naujos dvišalės rusiškų dujų tiekimo Ukrainai sutarties korta Rusija pagrįstai gali tikėtis įvairių Kijevo politinių dividendų.

Pirmiausia Maskva pasiryžusi versti Kijevą peržiūrėti savo požiūrį į tolesnę Ukrainos ekonominių ryšių su ES plėtrą. Pasak tyrimų instituto „Jamestown Foundation" leidinio „Eurasia Daily Monitor", remdamasis gegužės 19 d. Ukrainos parlamente priimta rekomendacija Kijevas pademonstravo nenorą jungtis prie Muitų sąjungos. Šiuo žingsniu Ukraina pareiškė Rusijai, kad ji netiki galinti gauti daugiau naudos iš narystės Maskvos dominuojamoje Muitų sąjungoje nei iš laisvos prekybos su ES.

Tokia Kijevo pozicija Maskvai nepriimtina. Šį teiginį greta kitų argumentų patvirtina ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas. Gegužės 18 d. per spaudos konferenciją politikas perspėjo, kad Ukrainai būtų sunku bendradarbiauti su Muitų sąjungos narėmis (Rusija, Kazachstanu ir Baltarusija), jei šalis pasirinktų „Europos kryptį“. Tad Ukrainai ir toliau laikantis įsikibus ekonominio suartėjimo su ES idėjos, rusiškų dujų kainos bei jos kilimo klausimai gali tapti Kijevui skaudžiu rimbu Maskvos rankose. Juo Kremlius turėtų pasinaudoti bandydamas įtikinti Kijevą apsigalvoti ir pasukti Ukrainos ekonominę politiką Rytų kryptimi.

Būtina paminėti ir politinius Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų brangimo motyvus. Pasak Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių instituto direktoriaus ir įtakingo Rusijos Valstybės Dūmos deputato nuo „Vieningosios Rusijos“ partijos Konstantino Zatulino, Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partija nevykdo priešrinkiminių pažadų. V. Janukovyčius ir jo bendrapartiečiai iš esmės tęsia „oranžinių“ Viktoro Juščenkos ir Julijos Timošenko kursą integruotis į ES ir NATO. Todėl, pasak politiko, tik laiko klausimas, kada Ukrainos ir Rusijos santykiai vėl ims sparčiai blogėti.

Šiame kontekste Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų kaina – politinis vėzdas Kremliaus rankose. Ukrainai išliekant itin priklausomai nuo rusiškų dujų, Kremlius šį kozirį gali pasitelkti siekdamas užsitikrinti Ukrainos valdančiojo elito nuolankumą, susilpninti prezidento ir jo parankinių politinį autoritetą Ukrainoje arba jį tiesiog nubausti už Maskvai nepriimtiną Kijevo užsienio bei vidaus politiką ir t. t. Neatmestina, kad tokia Kremliaus politinė praktika, ne kartą taikyta anksčiau, Ukrainoje gali pasikartoti jau artimiausioje ateityje.

Žvelgiant plačiau, Ukrainai tiekiamų rusiškų dujų kainos klausimas leidžia Maskvai spausti Kijevą įvairiais Rusijai svarbiais energetinio saugumo klausimais. Ypač tuomet, kai Ukrainos energetinė politika prieštarauja Rusijos strateginiams tikslams.

Tokios takoskyros precedentų galima rasti ne vieną. Pavyzdžiui, remiantis naujienų agentūra „Ria Novosti“, šių metų vasario 19 d. Ukrainos vicepremjeras Sergejus Tihipka išplatino pranešimą, kuriuo paragino Kijevą paspartinti dialogą su Rusija ir Europos Sąjunga (ES) dėl Ukrainos dujų transportavimo sistemos modernizacijos. Politiko teigimu, argumentai paprasti – dujotiekių ir dujų talpyklų statyba už Ukrainos ribų yra ekonomiškai nepagrįsta. Pasak jo, kur kas pigiau ir paprasčiau modernizuoti Ukrainos dujų transportavimo sistemą, kad ji atitiktų visų poreikius. Taip politikas paragino Kijevą aktyviai priešintis Rusijos užmojui tiesti Ukrainą aplenkiantį dujotiekį „South Stream“.

Žongliruodama šiuo metu rengiama nauja sutartimi dėl rusiškų dujų kainos Ukrainai ir šiai valstybei tiekiamų rusiškų dujų papildomo apmokestinimo klausimu Maskva gali įtikinti Kijevą nekaišioti pagalių jai į ratus. Kitaip sakant, priversti Kijevą nebetrukdyti įgyvendinti projektą „South Stream“, susitaikyti su Maskvos ketinimu ilgainiui smarkiai sumažinti rusiškų dujų tranzito per Ukrainą apimtį, bent jau laikinai atidėti suskystintųjų dujų terminalo statybas Ukrainoje (šį terminalą, pritraukusi investuotojų, Ukraina ketina statyti Teodosijos arba Južnyj uoste) ir kita.

Galiausiai negalima pamiršti ir tiesioginių Rusijos nuostolių dėl ankstesnių susitarimų su Ukraina. Pavyzdžiui, pagal 2010 m. balandį Charkove pasirašytą dvišalę sutartį Rusija sutiko 100 JAV dolerių sumažinti Ukrainai tiekiamų dujų kainą. O ši mainais sutiko iki 2042 metų pratęsti Sevastopolio uosto, kuriame dislokuotas Rusijos Juodosios jūros karinis laivynas, nuomos terminą. Taip, ekspertų skaičiavimu, Rusija atsisakė apie 4 mlrd. JAV dolerių biudžeto įplaukų per metus. Rusijai, kurios biudžeto deficitas šiemet gali siekti 3,6 proc. BVP, šie nuostoliai, nors ir ne itin skausmingi, nėra pageidautini. Todėl deklaruojamą Rusijos ketinimą mažinti lengvatas Ukrainai už tiekiamas dujas galima vertinti ir kaip vieną iš Rusijos biudžeto deficito mažinimo priemonių.

Žinoma, šis Rusijos interesas gali nublankti, jei Maskvai su Kijevu ir šiemet pavyktų pasiekti reikšmingų dvišalių politinių, ekonominių arba energetinių susitarimų. Vis dėlto kol kas tokio Rusijos ir Ukrainos dialogo vingio, deja, nematyti.

Taigi rusiškų dujų kainos Ukrainai klausimas – svarbus politinis, ekonominis ir energetinis svertas Rusijos rankose. Tai savo efektyvumą jau įrodžiusi priemonė, galinti priversti neklusnų Kijevą laikytis Maskvai palankios vidaus ir užsienio politikos. Todėl neatmestina, kad ši korta, didžiosios kaimynės vėl ištraukta iš rankovės, šiemet bus panaudota dar ne kartą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras