Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ką gina ir saugo tarptautinės pajėgos Afganistane?

Remigijus Baltrušaitis
2006 03 28

Europa vėl sutrikusi ir nustebusi žiūri į musulmoniškąjį pasaulį, kuris savo poelgiais kuo toliau, tuo labiau visus stebina. Jei po Mahometo karikatūrų pasirodymo Skandinavijos bei Europos šalių spaudoje vakariečiams dar buvo galima kažkiek priekaištauti, kad tokiu savo poelgiu jie įžeidžia musulmonų religinius jausmus (nors toks staiga kilęs islamistų įtūžis daugelį ir stebino), tai dabar lazda tarsi atsigręžė kitu galu: Europa negali atsistebėti musulmoniško pasaulio fanatizmu ir jo dogmatišku mąstymu, prilygstančiu viduramžiams.  

Afganistaniečiui Abdul Rachmanui, kuris prieš penkiolika metų perėjo iš islamo tikėjimo į krikščionybę, gresia mirties bausmė. Antrą savaitę vykstantis teismo procesas, pasirodo, gali sukelti didžiulį tarptautinį skandalą. Keisčiausia, kad šis lig šiol niekam nežinomas žmogus teisme atsidūrė atsitiktinai. Krikščioniu jis tapo, kai dirbo tarptautinėje pagalbos organizacijoje, kuri rūpinosi afganistaniečių pabėgėliais Pakistane. Iš ten jis persikėlė į Vokietiją, kur praleido beveik dešimtmetį. Šis keturiasdešimtmetis vyras panoro atsivežti abi savo dukteris į Europą, todėl jam teko grįžti į tėvynę. Tačiau tokiam jo sprendimui pasipriešino šeima. Vis dėlto, kai paaiškėjo, kad jam šiaip ne taip pavyks sutvarkyti vaikų rūpybos dokumentus ir juos išsivežti į Vokietiją, jo giminės metė paskutinįjį kozirį: įskundė valdžiai, kad jis krikščionis.  

Pagal veikiančius Afganistane ( o ir kitose islamo šalyse) šariato įstatymus, aiškiai parašyta, kad perėjimas iš islamo į kitą tikėjimą (nebūtinai krikščionybę) – nusikaltimas, kuris baudžiamas mirtimi. Tiesa, teismas gali dovanoti nusikaltėliui tik tuo atveju, jei šis proceso metu pareikš, kad gailisi padaręs tokią klaidą ir vėl savo noru priims islamą. Tačiau šis vyras to daryti net neketina. Jis atvirai pareiškė: „ Aš pasiruošęs kentėti. Jie nori, kad atsisakyčiau krikščionybės, bet aš to negaliu daryti. Aš tikiu į Trejybę.“  

Teismo procesas įstūmė į aklavietę ne tik Afganistaną, bet ir daugelį Vakarų šalių. Tarp jų, būkime atviri, ir... Lietuvą. Kyla klausimas; ką mūsų kariai ten saugo ir gina? Demokratiją? Ar viduramžius? Tikėjimo laisvę ar inkviziciją?  

O gi ir JAV, ir visas Vakarų pasaulis, tuomet padėjęs sutriuškinti talibus, garsiai pareiškė, kad naujoji Afganistano valdžia ves šalį į demokratiją ir suklestėjimą. Dabar gi, atrodo, veda – žmogų tiesiai į kartuves...  

Tik prasidėjus teismo procesui, JAV, Didžioji Britanija ir Vokietija suskubo pareikšti, kad „įdėmiai stebės šį procesą“. Tai reiškia, kad jei Rahmanas bus pakartas, šios šalys bus labai nepatenkintos ir padarys savo išvadas. Lietuva kol kas tyli.  

Aklavietėn pakliuvo ir JAV remiamas Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus, kuris pareiškė, kad į teismo procesą taip pat nesikiš. Tačiau, kaip teigia užsienio žurnalistai, dirbantys Kabule, dabartinė šalies valdžia daro didžiulį spaudimą teismui, kad būtų pakeistas nuosprendis. Teismui lieka vienintelė galimybė – Abdul Rahmanui paskirti medicininę ekspertizę ir... pripažinti jį bepročiu. Psichiškai nestabiliu žmogumi.  

Matyt, taip ir bus, nes kitos išeities nėra. Antraip ir vietos valdžia, ir ten esančios koalicinės pajėgos atsidurs tokio skandalo centre, kuris, jei lyginsime su Abu Graibo kalėjimu Irake, bus tik smulkmena... Taip teigia vienos Europos paramos organizacijos, dirbančios Afganistane, vadovas. Iš tiesų, kaip atrodys tokia situacija: vietos valdžia nužudo žmogų, vien už tai, kad jis perėjo į kitą tikėjimą. O tą valdžią gina ir saugo tarptautinės pajėgos, kurių daugumą, aišku, sudaro krikščionys... Tarp jų ir Lietuvos katalikai.  

Vakarų šalyse mirties bausmė už perėjimą iš vienos religijos į kitą, - tiesiog nesuvokiama protu. Afganistane, kur veikia šariato įstatymai, tai įmanoma. Istorija su Abdul Rahmanu, priėmusiu krikščionybę, aiškiai rodo, kaip stipriai skiriasi Artimųjų Rytų ir Vakarų Europos šalyse gyvenančių žmonių pasaulėžiūros. Šis pavyzdys – kartu ir pamokantis: Europoje ir JAV politikai ir teisininkai vis dar ginčijasi, ar galima suderinti islamiško gyvenimo papročius su demokratinės visuomenės principais, pavyzdžiui, atskiriant religiją nuo valstybės. Tuo tarpu musulmoniškuose kraštuose islamas nulemia visą žmogaus gyvenimą. Į kitas religijas, pavyzdžiui, krikščionybę ar judaizmą, ten žiūrima geriausiu atveju kaip į blogybę. Dialogo tarp Vakarų ir Rytų kultūrų nėra. Ir, matyt, ilgai nebus, nes per daug skirtinguose pasauliuose gyvename...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras