Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Nori taikos – ruoškis karui ir ginkluokis? (19)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 06 15

Ginklavimasis ir ginklų prekyba – du šio šimtmečio skauduliai, kurie naikina bet kokias galimybes susitarti, neutralizuoti konfliktus ir pasiekti taikos. Beje, sovietiniais laikais mes jautriau reaguodavome į kiekvieną ginkluotės didinimo etapą, tačiau pastaraisiais metais jis tampa gyvybiniu iššūkiu žmonijai.

Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) paskelbė nerimą keliančią ataskaitą (http://www.sipri.org/yearbook/2011), kaip pasaulis ginklavosi 2010 metais. Jo išvadoje pabrėžiama, kad gamtos ištekliai tapo pagrindine įtampos didinimo ir konfliktų priežastimi. Populiariausia priemonė tam pavojui didėti yra ginkluotė, taip pat ir branduolinis ginklas, nors visiems gerai žinomi ketinimai sumažinti jo arsenalus.

Šią ataskaitą komentuojanti arabų televizija „Al Jazeera“ skelbia, kad pernai pasaulio šalių karinės išlaidos siekė 1,6 trilijono dolerių. Dėl augančių konfliktų ekonomikos išlaidos taip pat didėjo ir sudarė 8,2 trilijono dolerių. Greta to neregėtus mastus ginkluotės prekyboje įgavo korupcija: ginklų rinkoje apie 40 proc. visų piniginių pervedimų sudaro nelegalios transakcijos.

Ataskaitoje išskiriamos šalys ir regionai, kurie uoliausiai ginkluojasi ir platina ginkluotę. Be abejo, pasaulio lyderės yra Jungtinės Valstijos: jų karinės išlaidos siekia 43 proc. viso pasaulio šalių karinių lėšų. Nuo jų gerokai atsilieka Kinija (7 proc.), Prancūzija, Didžioji Britanija ir Rusija (po 4 proc.).

Jei pažiūrėsime į regionus, pernai net 6 proc. ginklavimosi išlaidos išaugo Pietų Amerikoje, o Afrikoje – 5 procentais. Kita vertus, Europa, gal dėl ekonominės krizės, šias išlaidas sumažino 3 proc., Azijos šalys – 1,5 procento.

Ginklų prekybos srityje taip pat pirmauja JAV: 2010 m. jos dalis ginklų eksporte sudarė 30 proc., o svarbiausi Pentagono klientai – Pietų Korėja, Australija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Amerika savo ginklus parduoda 75 pasaulio valstybėms.

Rusija nedaug atsilieka nuo JAV: jos ginkluotės eksporto dalis siekia 23 proc., daugiausia parduodama Indijai ir Kinijai. Tai antras jos pajamų šaltinis po energetinių išteklių pardavimo. Kaip metų pradžioje agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas, 2011 m. Rusijos karinės išlaidos sudarys 1,953 trilijono rublių (apytikriai 157 mlrd. litų), arba 19 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų, pranešė portalas Lenta.ru.

Rusija eksportuos ginklų ir karinės technikos už daugiau kaip 10 mlrd. dolerių. Taip bus pakartotas praėjusių metų rekordas ir Rusija liks antra didžiausia ginkluotės eksportuotoja pasaulyje, interviu agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Pasaulio ginklų prekybos analizės centro Maskvoje (CIMTO) generalinis direktorius Igoris Koročenka. „Atsižvelgiant į užsakymus ir ketinimų protokolus dėl tiesioginio ginklų pirkimo, Rusijos karinis eksportas 2011-aisiais sudarys mažiausiai 10,14 mlrd. JAV dolerių“, – sakė jis. Rusija savo karinę įrangą daugiausia eksportuoja į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, taip pat į Pietų Ameriką ir Šiaurės Afriką.

Bet CIMTO taip pat patvirtina, kad didžiausia ginklų eksportuotoja pasaulyje yra JAV. Jų ginkluotės eksportas siekia 28,56 mlrd. dolerių. Toliau eina Rusija, Vokietija su 5,3 mlrd. dolerių, Prancūzija (4,02 mlrd.), Didžioji Britanija (3,44 mlrd.), Italija (2,94 mlrd.), Izraelis (1,38 mlrd.), Švedija (1,34 mlrd.) ir Kinija (1,16 mlrd.).

Pasak SIPRI ataskaitos, Artimieji Rytai ir Persijos įlankos šalys yra patraukliausios rinkos ginklų pardavėjams. Pernai ginkluotei ir gynybai jos išleido apie 110 mlrd. dolerių. Ginkluotės pirkimo karštinei ypač pasiduoda Alžyras ir Marokas. Šiose Afrikos šalyse kariniams kontraktams išleidžiama milijardai litų. Tokios išlaidos susijusios su rimtais konfliktais arabų šalyse.

Didėjantis ginklavimasis ir ginklų prekyba – ne vienų metų tendencija. Pernai lapkritį Geopolitika rašė apie ginklų prekybos apimtį 2009 m. (http://www.geopolitika.lt/?artc=4306). Komentuodami SIPRI ataskaitą (http://www.sipri.org/yearbook/2010), pažymėjome, kad, daugumos nuostabai, 2009 m. šioje srityje į priekį labai išsiveržė Vokietija. Jos ginklų eksportas per paskutinius penkerius metus išaugo daugiau nei dvigubai, buvo skelbiama ataskaitoje. Pagal ginklų eksportą Vokietija atsilieka tik nuo JAV ir Rusijos. JAV tenka 30 proc. visos ginklų eksporto rinkos, o antroje vietoje žengiančiai Rusijai – 23 proc. (taigi, stabilumas išlaikomas ir 2010 m.). Trečioje vietoje esanti Vokietija atsiriekė 11 proc. visos ginklų eksporto rinkos. Ypač paklausūs yra vokiečių gaminami povandeniniai laivai „Type-204“, tankai „Leopard“, sraigtasparniai BO-105, rašė apie šią ataskaitą Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“.

Daugiausia ginkluotės Vokietija parduoda NATO valstybėms. Didžiausių Vokietijos klienčių sąraše pirmauja Turkija, Graikija ir Pietų Afrikos Respublika.

Italijos verslo laikraštis „Il Sole 24 Ore“ 2010 m. spalio 29 d. numeryje atkreipė dėmesį, kad didėjo Rusijos ginkluotės eksportas. Maskva ieško ir randa naujų ginklų pirkėjų, pavyzdžiui, tokių, kurios yra visai šalia pagrindinės jos varžovės JAV – Venesuelą ir Nikaragvą. Rusijos biudžeto deficito jau negali padengti naftos, dujų ir metalų eksportas, todėl Maskva didina ginklų prekybą, mesdama iššūkį savo didžiausioms konkurentėms JAV, Vokietijai ir Kinijai.

Šiaip jau Rusijos karinis eksportas didėja 11 metų iš eilės. Labiausiai paklausūs yra koviniai lėktuvai „Su-30“ ir „MiG-29“. Jie parduodami Kinijai, Indijai, Alžyrui, Venesuelai, Malaizijai, Indonezijai ir kt. Pernai Libija nupirko šešis transporto kovinius lėktuvus „Jak-130“, kurie sukonstruoti Jakovlevo konstruktorių biure kartu su italų kompanija „Aermacchi“, o surenkami gamykloje „Sokol“ Nižnij Novgorode. Nežinia, kiek šis pirkinys padėjo M. Gaddafiui pasipriešinti tarptautinėms pajėgoms...

Parduodamos rusų karinės produkcijos sąrašo antroje vietoje – zenitinės raketos, tarp jų yra ir žemė–oras klasės raketos S-300 bei zenitiniai raketų kompleksai „Pancyrj-S1“. Tą sąrašą baigia lengvoji antžeminės kariuomenės ginkluotė: įvairūs Kalašnikovo automatų modeliai ir gynybinės karinio jūrų transporto sistemos. Tokių ginklų buvo parduota už 8,8 mlrd. dolerių, daugiausia pelningais kontraktais Kinijai ir Indijai.

Ispanų laikraštis „La Vanguardia“ pažymi, kad ginklavimosi varžybose, ginklų eksporto versle JAV ir Rusija nėra nei draugai, nei partneriai, bet ir ne priešai. Viena vertus, jos drauge kovoja su Talibanu (JAV operacijoms Afganistane jau išleido 338 mlrd. dolerių), kita vertus, aprūpina naujausiais ginklais teroristines grupuotes, platina juos susipriešinusioms Afrikos gentims, parduoda per trečiąsias šalis.

***

Belieka priminti senovės romėnų posakį „Si vis pacem – para bellum“ („Nori taikos – ruoškis karui“), kuris toks pat lakus net visuotinės krizės laikais. Galingos šalys, viena vertus, vesdamos derybas dėl nusiginklavimo, siekia taikos, kita vertus – toliau didina savo karinius biudžetus, plečia ginkluotės prekybą, pradeda, skatina arba toleruoja įsiliepsnojusius konfliktus. Kitaip sakant, jeigu jos ir sutinka mažinti įtampą, tai tik žvangindamos ginklais.

Ar iš tikrųjų taika pasiekiama kariaujant?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 19)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras