Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Politologų konferencijoje - radikalios mintys

Tomas Čyvas
2006 03 27

Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto politologų bendrija, prieš savaitę iš Brazilijos atvežusi ir Lietuvai pradėjusi rodyti gediminaičių palikuonį, pasiryžusį užsidėti Lietuvos karūną, ėmėsi ir kitos radikalios misijos, reikalaujančios tiek Konstitucijos, tiek įstatymų keitimo, tiek radikalių politinių viražų.

„Kodėl nereikia Rusijai priminti okupacijos padarytos žalos“. Tokia buvo paskaitos tema kovo 22-ąją. Pranešėjas - Česlovas Laurinavičius.

Paskaitos turinys peržengė šios temos ribas. Lektoriaus požiūrio esmė - Lietuvos užsienio politika esanti pernelyg inklinuota į Rytus ir todėl iškreipta. Jai subalansuoti reikalingi radikalūs pakeitimai. Lyg ir ketinta pateikti tokį požiūrį grindžiančius argumentus bei siūlymus - ką ir kaip pakeisti. Pradėta nuo lozungo - santykius su Rusija reikia gerinti.

Argumentų paieška prasidėjo istorijos dirvonuose. Minėdamas 1920 metų liepos 12-osios sutartį su Rusija bei Lietuvos santykius su Lenkija, Laurinavičius rado panašumų tarp tarpukario Lietuvos, hitlerinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio politikos. Kažkokiu būdu, prelegento manymu, mūsų dabartinė užsienio politika gali priversti mus įvykdyti slaptą sutarties priedą, kuriuo tuomet, istorikų nuomone, nesant kitos išeities, Lietuva buvo įsipareigojusi praleisti Sovietų Rusijos kariuomenę pro Lydą, Ašmeną ir Gardiną karui su Lenkija. Kaip tą turėsime įvykdyti, kai minėtos teritorijos priklauso kitai valstybei - Baltarusijai, kas ir kodėl tai suponuoja, pranešėjas paaiškinti vėliau negalėjo.

Atsakydamas į klausimą, ar pasitvirtino tarpukario Lietuvos išimtinai pasyvi ir pataikaujanti (kaip tada manyta, pragmatiška ir realistinė) politika Rusijos atžvilgiu 1940-aisiais, pranešėjas pripažino, kad valstybė buvo „pralošta“. Taigi istorinio precedento paieškos tuo lyg ir baigėsi.

Kuo ir kodėl Lietuva nusikalto Rusijai? Laurinavičiaus nuomone, Rusija yra puolama. Ir ją kartu su gruzinais, ukrainiečiais bei azerbaidžaniečiais puolanti Lietuva, nors Vakarai tam nepritaria ir nuolat siunčia mums signalus pasitaisyti. Vienas signalų, pasak prelegento, yra dujotiekis Baltijos dugnu, o tai, kad buvęs Vokietijos kancleris rafinuotos politinės korupcijos triuku susikūrė sau darbo vietą, pranešėjui svarbu nepasirodė.

Net kalbėti apie tai autoriui atrodo panašu į Augustino Voldemaro įprotį iškoneveikti jo planams nepritariančius užsienio partnerius. Abiem atvejais kyla klausimų. Kur, tarkime, gruzinai puola Rusiją - Abchazijoje ar Pietų Osetijoje, kurias pastaroji laiko de facto okupavusi? Ar Rusija išbrauks energetinių svertų panaudojimą užsienio politikoje iš savo nacionalinio saugumo koncepcijų, jei Lietuva su agresyviaisiais gruzinais nebedraugaus? O gal Rusijos politiką lemia atsakymas į girtos užstalės klausimą: „Ar tu mane gerbi?“

Panašiai paklaustas pranešėjas prisipažino: Rusija visada mus bandys.... kai tik turės galimybę. Tačiau Rusijos vis tiek reikia „neerzinti“ ir su ja draugauti. Kaip? Pasirodo, reikia bendradarbiauti su tenykštėmis neimperinėmis jėgomis, kurios buvo įvardytos kaip reta konkrečiai ir išsamiai: „vienas inteligentas“ sakęs, kad Rusijai reikia demokratijos, bet esą negalima jos primesti.

Dar, sakė politologas, nereikia mūsų valdžios atstovams šnekėti apie Baltarusijos rinkimus. Tegul tai daro visokios NATO ir ES struktūros, kuriomis mums tereikia prisidengti, ir viskas bus gerai. Esą apie Baltarusijos daugiau nešnekėjo nė viena užsienio valstybė. Toks teiginys stebina, nes JAV, Lenkija atvirai pareiškė nepripažįstančios rinkimų rezultatų. Panašios pozicijos laikosi ir ES valstybės. Pranešimo autoriaus teigimu, spaudimo išgąsdintas Aleksandras Lukašenka pabėgs Rusijos link, nusitempdamas įkandin visą Baltarusiją. Ką gi, matyt, dabar Baltarusijos režimas nėra 100 proc. priklausomas nuo Rusijos?

Taigi iš konkrečių priemonių užsienio politikai pataisyti pasiūlyta - nedraugauti su gruzinais, negąsdinti jautraus Lukašenkos, nepriminti okupacijos žalos ir jos reikalauti kaip nors kitaip. Kaip - nepatikslinta. Atsitiktinai ar ne, o siūlomi posūkiai 100 proc. sutampa su aršiausių Kremliaus vanagų troškimais. Visa tai esą duos mums kreditų Vakaruose. Kas yra Vakarai, taip pat liko neaišku. Neturėjimas ką konkrečiai pasiūlyti - nestebina. Nei Raimundas Lopata, nei Laurinavičius negali išrasti jokių neegzistuojančių formulių, kuriomis Lietuva galėtų pradėti vykdyti Rusijos atžvilgiu "give and take" (duok ir imk) politiką. Ją gali vykdyti JAV, Vokietija, Kinija ar kitos panašaus masto valstybės. Jos turi ką neskausmingai pasiūlyti, išskyrus pačią savo egzistenciją. Viena vertus, politologai teigia, kad Rusija mums per didelė, kad ją perlaužtume, bet čia pat pamirštame, jog patys esame per maži, kad ką nors be problemų išdalytume.

Paskutiniai pastebėjimai liūdniausi. Į studentės klausimą apie vertybes ir principus užsienio politikoje buvo atsakyta: negarbinga politika blogai, bet nuo idealų pertekliaus gali išgydyti studijos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Žinosime.

Tvirtu balsu ir kieta intonacija Laurinavičius pareiškė: KGB yra mitas. Aišku, ji egzistuoja, bet jos įtaka persūdoma. Kada ir kur tai daroma, prelegentas iliustruoti vėl nepajėgė. Tik paminėjo makartizmą Amerikoje - suprask - raganų medžioklę. Tik kur čia tos sumedžiotos raganos Lietuvoje? Gerai būtų bent vieną pamatyti.

Galutinė ir liūdna išvada - moralinis nuosmukis ir konstruktyvių bei konceptualių idėjų badas - politinės Lietuvos sistemos votys - persimeta į akademinius politologų sluoksnius. Perspektyvos darosi niūrios. Gal padės tas brazilas karalius?

„Lietuvos žinios“, bernadinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras