Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos projektų Arktyje įgyvendinimo problemos ir perspektyvos (9)

Komentarai:

Andrius, 2011 06 29 11:18
Niekas nesako, kad ekonomikos modernizacija yra greitas ir labai paprastas procesas. Tačiau Rusija tam lėšų turi pakankamai, kurias gauna iš naftos ir dujų eksporto. Tiesioginių investicijų pritraukimas taip pat vyksta jau seniai, pvz: praktiškai visi didieji automobilių gamybos koncernai turi savo gamyklas Rusijoje, investuoja tokios kompanijos, kaip Boeing, ar Augusta westland. Pagrindinis vyriausybės tikslas ir yra investicinio klimato gerinimas, bei tiesioginių investicijų pritraukimas, kur irgi judama į priekį. Rusija puikiai supranta, kad negalima kurti inovacijų visose srityse, nes konkuruoti su pavyzdžiui japonais kuriant buitinę techniką ar robotus praktiškai neįmanoma. Todėl Rusija koncentruosis 5 pagrindinėse srityse Kosmonautika, Biotechnologijos, Nanotechnologijos, Aviacija, Branduolinės technologijos. Modernizaciją tokiame siaurame segmente įgyvendinti tikrai įmanoma ir vidutinėje perspektyvoje.
Kas liečia Kiniją, juk pats sakai, kad modernizacija vykdoma pritraukiant tiesiogines investicijas, tad tai, kad kažkada į Kiniją buvo pritrauktos kompanijos kurios dabar ir gamina iphone, iPad, ar dar kokias nors prekes ir buvo modernizacija. Japonija po antro pasaulinio karo pas save gamino ir kopijavo JAV gaminius, vėliau panaudojus patirtį pas save išaugo iki antros ekonomikos pasaulyje, tas pats atsitiko su pietų korėja, dabar su Kinija. Beje Kinijos ekonomika nebėra vien Vakarų prekių gaminimas naudojant pigią darbo jėgą, jie dabar gamina ir automobilius ir lėktuvus, vykdo milžiniškus infrastruktūros projektus, nors, žinoma, iki gero gyvenimo ar bent iki minimalių socialinių garantijų jiems dar laabai toli.

Rimvydas, 2011 06 29 08:55
Man pasirodė, kad, Andriau, traktuoji ekonomikos modernizacija kaip pirštų spragtelėjima - "nepatingėk spragtelėti ir bus". Modernizacija, tai inovacijos, kurias reikia arba sugebėti kurti arba sugebėti pritraukti tiesiogines užsienio investicijas ir semtis gerąją patirtį (o veikiausiai tai reikia daryti ir tą ir tą). Bet tai procesas, kuris trunka labai ilgai, pažanga gimsta su laiku, patirtimi ir ilgų procesų eigoje. Tam reikalingi materialiniai ištekliai (kurių Rusija turi minimaliai). Kalabant modernią ekonomiką, tai ar pavyzdžiui Kinija yra tokia? Aišku, kad ne, tai, kad sugebi iš atsiūstų dalių surinkit Iphone dar nieko nereiškia. Kiek pridėtinės vertės jame sukuria Kinija? Dabar apie Norvegiją ir Arktį: Norvegija yra pripažinusi, kad jos teritorijos Arktyje neina iki Šiaurės ašigalio, visų antra jinai yra pateikusi paraišką Kontinentinio šelfo ribų komisijai dar 2006m., o 2009m. jinai buvo patenkinta (yra smulkių detalių, bet iš esmės visos pretenzijos patenkintos), t.y. leista praplėsti kontinentinį šelfą 3 sektoriuose už 200 jūrmylių ribos. Į šiaurę Norvegija skverbėsi sąlyginai mažai (jai ir taip priklausė didelės teritorijos). Komisijos išvados yra labai svarbios ir reikšmingos, nes tai yra pirmas precedentas Arktyje + dėl to, kad buvo pretenduojama ir į bendrą Rusijos-Norvegijos kontinentinio šelfo plotą (tai labai svarbu, nes yra tikėtina, kad pvz.: Lomonosovo kalnagūbris gali būti kontinentio šelfo tąsa dviems ar trims valstybėms), čia komisija nurodė, kad valstybės turi pačios nusistatyti sieną toje vietoje (liepos 7 d. įsigalios Barenco sienos sutartis ten valstybės išsprendė ir šį klausimą). Vargu ar norvegai Arktyje dar pretenduos į naujus plotus. Viskas Arktyje yra tikrai laaabai įdomu.

Andrius, 2011 06 29 00:55
"Be to, reikėtų pažymėti, kad Rusijos siekis kuo greičiau įsisavinti Arkties išteklius rodo, jog ši šalis ilgalaikėje perspektyvoje ir toliau liks energijos šaltinių eksportuotoja. Dujų ir naftos eksportas yra svarbiausias Rusijos ekonomikos ramstis, o kartu ir valdžios stabilumo garantas, todėl projektai Arktyje leidžia užtikrinti esamos politinės situacijos tęstinumą – tik ar ilgam? Tokio kelio alternatyva galėtų būti D. Medvedevo pasiūlyta modernios, pažangios Rusijos vizija, kurią prezidentas dažnai mėgsta pabrėžti savo pranešimuose, susitikimuose su žurnalistais ar užsienio investuotojais. Tačiau, žvelgiant iš dabarties taško ir sprendžiant iš valdžios veiksmų, sunku įsivaizduoti, kad tokia vizija būtų pradėta įgyvendinti netolimoje ateityje." - šeip gal visai ir nieko straipsnis, bet pabaigta tradicinė, nesvarbu apie ką buvo rašytas straispnis, geopolitika.lt stilius.:)
Rusija yra gamtinių išteklių eksportuotoja ir nieko čia naujo neprigalvosi. Ir liks tokia dar labai ilgai, kadangi tai duoda milžiniškas pajamas ir to jokiu būdu nereikia atsisakyti. Nafta ir dujos leidžia Rusijai pradėsi ekonomikos modernizaciją, rengti olimpiadas ir pasaulio čempionatus, teikti socialines garantijas ir dar daug ką. Kažkada Norvegija irgi pradėjo nuo naftos ir dabar, turėdami išvystytą ekonomiką kažkodėl neatsisako pretenzijų į arkties dugną. Ir ištikrųjų keista, kuomet žurnalistai tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje bando atskirti du skirtingus Rusijos ekonomikos plėtros scenarijus - gamtinių resursų eksportas arba modernizacija. Teks pripažinti, kad antras be pirmo neįmanomas, nes bent kokia modernizacija/industrializacija reikalauja milžiniškų išlaidų, kurių Rusija gali gauti tik iš gamtinių išteklių eksporto. Kita vertus naftos-dujų sektorius pats reikalauja inovacijų ir didelių industrinių pajėgumų, kadangi dujotiekiai, tanklaiviai, jūrinės platformos pačios nepasistato, tam reikalingos technologijos ir pramonė. Modernizacija neprieštarauja dabartiniam Rusijos ekonomikos modeliui, bent kokiu atveju pajamos iš naftos ir dujų eksporto neturėtų mažėti, o gal net ir didėti, tačiau tuo metu vykstant modernizacijai didesnes pajamas atneš ir kiti sektoriai.
Jei mes įsivaizduosime, kad modernizacija yra kokybinis biudžeto pajamų pasikeitimas, perkeliant pajamas nuo naftos ksporto ant žinių ekonomikos sukuriamų produktų, tai toks pasikeitimas tikrai įvyks ne greitai. Tačiau jei modernizaciją įsivaizduosime, kaip naujos kokybiškai naujos ekonomikos kūrimą, tačiau Rusijai didžia dalimi išliekant gamtinių išteklių eksportuotoja, tuomet pokyčių galima laukti netolimoje ateityje.
Teoriškai žiūrint, modernizacija dar labiau užtikrins politinį stabilumą Rusijoje, nei naftos ir dujų eksportas, užtikrindama dideles pajamas biudžete ir aukštesnį pragyvenimo lygį, tuo tarpu, kai gamtiniai ištekliai nėra neišsenkantys. Tokiu atveju, jei autorius traktuoja, kad projektai arktyje neva reikalingi, tik užtikrinti politinį stabilumą, tuomet ir modernizacija yra reikalinga tik tam. Tokiu būdu bent kokios valstybės bent kokius veiksmus galima traktuoti, kaip egoistinius siekiant tik įtvirtinti savo politinę įtaką.

nerka, 2011 06 28 10:37
taigi nieko nevarau ko netalpinat ar teisybe akis bado jankiam

nerka, 2011 06 28 10:28
nu jo va tau laisve normaliai mes cia gyvenam net nuomone musu blokuoja

nerka, 2011 06 28 10:23
cia netalpina komentaru

to to VVER, 2011 06 26 21:43
Bet vandeniliui išgauti iš vandens reik elektrolizės, tai reiškia, labai daug elektros energijos, jei norim išgaut tikrai pramoniniais kiekiais. Tai vistiek reikės šalia gavybos vietų hidroelektrinių (kurių daug ir bet kur nepastatysi) arba atominių elektrinių. Plius efektyviausias vandenilio panaudojimo šaltinis- kuro ląstelių technologija, kurią gal ne kiekvienas dabar bent jau įpirktų. Tuo tarpu, jei nori važinėti su bioetanoliu, tai tiesiog gali paimt paprastą benzininę mašiną, variklį šiek tiek patobulinti ir gali laisvai važinėti :) Elektrolizinė vandenilio gavyba iš tikrųjų būtų labai geras dalykas tada, jei būtų įsisavinta ir pritaikyta termobranduolinė technologija, va tokiu atveju sutinku. Nes tokie reaktoriai, nuo dabartinių skiriasi tuo, kad "degina" ne uraną, bet deuteriumą.O su visais deuteriumo ištekliais, esančiais planetoje dabartinio lygio visos žmonijos energijos poreikius būtų galima patenkinti maždaug 100 milijardų metų! Pažiūrėjus į tokius skaičius tik juoktis noris iš tų vėjo jėgainių :)

to VVER, 2011 06 26 21:13
"Viskas ko reikia, tai tik užtikrinti reikiamą celiuliozės produktų auginimą..."

Yra dar viena puiki alternatyva VANDENILIS, jo yra LABAI daug musu planetoje. Viskas ko reikia, tai tik isgauti jy is vandens.

VVER, 2011 06 25 23:17
Visi čia tik kovoja dėl tos naftos. Bet jai yra puiki alternatyva: iš celiuliozės gaminamas bioetanolis. Viskas ko reikia, tai tik užtikrinti reikiamą celiuliozės produktų auginimą (kad neišsektų ištekliai). Šaliai reikia tik įsisavinti šią gamybos technologiją, ir ji galės daugiau nesijaudinti dėl savo energetinio saugumo.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras