Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Informacinė priešprieša: ir pikta, ir... juokinga (12)

Komentarai:

Žygeivis - Vyteniui, 2011 07 01 00:01
Kaip jau sakiau, vertinimas priklauso nuo naudojamų kriterijų.

Jūs, pvz., įvedėte dar du kriterijus:

- dvi supervalstybės - JAV ir Sovietų Sąjunga - oficialiai nepaskelbė viena kitai karo.

- jų ginkluotosios pajėgos nekovojo tarpusavy atvirame mūšyje.

Tačiau šie abu kriterijai lengvai paneigiami:

- toli gražu ne visada karai skelbiami oficialiai.

- JAV ir SSSR kariniai daliniai daug kartų kovėsi tarpusavyje (pradedant Korėjos karu, vėliau Vietnamo, ir baigiant daugybe karų Afrikoje ir Lotynų Amerikoje).

Realesnis kriterijus būtų, jog nei JAV armija masiškai neįsiveržė į SSSR teritoriją, nei atvirkščiai - SSSR kariuomenė į JAV teritoriją.

Tačiau įvairūs kariniai daliniai ir kariniai laivai (antvandeniniai ir povandeniniai) bei lėktuvai tai darė ne kartą. Ir ne vienas lėktuvas buvo numuštas bei laivas paskandintas.

Beje, daug kartų buvo reali galimybė, jog prasidės masinis antpuolis, įskaitant ir branduolinį smūgį. Tačiau daugiau žinoma tik apie vadinamąją Kubos krizę. O juk dar Korėjos karo metu labai mažai trūko iki masinio branduolinio karo. Ir vėliau ne kartą buvo priartėta.


Vytenis Žygeiviui, 2011 06 30 19:35
Šaltojo karo negalima laikyti trečiuoju pasauliniu karu vien dėl to, kad dvi supervalstybės - JAV ir Sovietų Sąjunga - oficialiai nepaskelbė viena kitai karo ir jų ginkluotosios pajėgos nekovojo tarpusavy atvirame mūšyje.

Žygeivis - VVER, 2011 06 30 13:39
Taip, viską lemia pasirinkti kriterijai.

Vienas jų gali būti konflikte dalyvaujančių valstybių skaičius.

Kitas - į konfliktą įtrauktų žmonių skaičius.

Trečias - įvairių pusių patirti žmogiškieji nuostoliai.

Ketvirtas - teritorinių pertvarkymų mastai pasibaigus konfliktui.

Ir taip toliau...

Jei imsime tik dalį tų kriterijų, tai akivaizdu, kad dabar tikrai vyksta jau WW4.

Jei kitą dalį (pvz., žuvusių žmonių bendrą skaičių), tai galima laikyti kad WW3 jau baigėsi, o WW4 dar neprasidėjo (mažai kas žino, kad "lokaliniuose", "mažai žinomuose" ir "slaptuose" karuose tarp Vakarų ir Sovietinio bloko nuo 1945 m. iki 1991 m. žuvo daugiau žmonių nei WW2, o SSSR kariniai daliniai ir "instruktorių" spec. grupės dalyvavo daugiau kaip 70 karinių konfliktų įvairiausiose pasaulio šalyse; panašiai ir JAV bei NATO šalys).

Aš vis tik manau, kad esminiais kriterijais vertėtų laikyti karo pasekmes - teritorinius pertvarkymus (jų mastą pasaulyje) ir tų teritorijų geopolitinio pavaldumo pasikeitimą.

Nes būtent tai ir yra esminė visų karų priežastis.

Būtent todėl "šaltąjį" karą reikia laikyti WW3 - nes 1990-1991 m. teritoriniai geopolitiniai pasaulio pertvarkymai buvo ypač milžiniški, o viena iš kariavusių pusių - SSSR ir jos satelitai ("sovietinis blokas") - buvo absoliučiai sutriuškinti.

VVER Žygeiviui, 2011 06 30 01:04
Juk visos tos karų klasifikacijos vertinimas subjekyvus. Nevienodais vertinimais, abudu galim buti teisus:)

VVER Žygeiviui, 2011 06 30 00:57
Pasiduodu :)

Žygeivis - VVER, 2011 06 29 23:59
Tuo, kad informacinio karo metodais įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus, kaip ir bet kokio kito karo ("karštojo" ar "šaltojo") priemonėmis.

Karai vyksta ne dėl to, jog kažkam "kiaušiniai ėmė niežtėti", o siekiant išspręsti problemas, kurias niekaip kitaip išspręsti nepavyksta.

Šiuolaikinio informacinio karo metodai leidžia tas problemas išspręsti žymiai pigiau ir mažesniais nuostoliais.

Ir informacinis pasaulinis karas - kuriame kovoja jau ne dvi antagonistinės pusės, o gana daug įvairių "žaidėjų" - vyksta jau du dešimtmečius.

Štai keli to karo rezultatai - sukilimai Šiaurės Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje bei islamistinio modžahedų judėjimo augimas ir karinė aktyvacija visame pasaulyje.

VVER Žygeiviui, 2011 06 29 17:30
Gerai gerai, daug čia parašei, bet vistiek taip ir nematau argumento, kuom informacinis karas gali būti priskiriamas prie pasaulinių:)

Žygeivis - VVER, 2011 06 28 23:54
Karas yra politikos tęsinys kitomis priemonėmis... :)

Nes esmė yra ne pats kariavimo būdas (galima ir akmenimis mėtytis... :) ), o pasiekti arba nepasiekti tikslai - įvairių kariaujančių pusių jie, žinoma, yra skirtingi. :)

Priemonės yra labai įvairios - dabar esminė priemonė yra informaciniai karai.

Visų pirma tai, žinoma, propaganda priešo kontroliuojamų žmonių tarpe - priešo gyvosios jėgos ir rezervų kryptinga demotyvacija arba motyvacija yra pagrindinis sėkmingos operacijos tikslas.

Taip pat tai ir grynai karinės akcijos: priešo komunikacijų perėmimas; informacijos perdavimo trukdymas arba ir pakeitimas perduodamos informacijos sava "pakoreguota" informacija; priešo karinių, saugumo, ekonominių, finansinių, gamybinių duomenų bazių sugadinimas arba informacijos pakeitimas sava "pakoreguota" informacija ir t.t.

Praktika rodo, kad šiuo metu vien tik tokiomis priemonėmis galima pasiekti esminius geopolitinius tikslus.

Pvz., Tunise liaudies neramumai, peraugę į sukilimą, prasidėjo po to, kai WikiLeaks paskelbė dokumentus apie šalies vadovų kalbas.

Šiuo metu tokiais informaciniais metodais yra dezorganizuojama Baltarusijos finansinė sistema ir ekonomika, siekiant pakeisti Lukašenkos politiką ir priversti jį leisti "prichvatizuoti" pramonės įmones ir energetinius objektus bei infrastruktūrą, o jei tai nepavyks - nuversti ir patį Lukašenką.

Kinija ir Rusija aktyviai skverbiaisi ir į NATO, ir konkrečiai į JAV tinklus bei duomenų bazes.

Ne be reikalo JAV neseniai paskelbė, kad bet kokį įsiveržimą į jos uždarus komunikacinius tinklus ir slaptas duomenų bazes laikys karine agresija ir atitinkamai atsakys.

Estijoje neseniai įkurtas spec, JAV karinis dalinys, skirtas kovai su interneto "piratais" ir priešiškų NATO valstybių įsiskverbimu į NATO šalių duomenų bazes.

Beje, mažai kas žino, jog ne taip jau seniai (2004 m.) Rusija pagrasino Lietuvai panaudoti raketinį ginklą ir sunaikinti daugiaaukštį gyvenamą namą, kuriame tuo metu buvo laikomas "Kavkaz Center" serveris (Viktoro Petkaus buto balkone)!

RationaliS, 2011 06 28 22:49
Progresas progresui nelygu.

VVER Žygeiviui, 2011 06 28 21:20
Neteisinga tavo logika. Jokie šaltieji karai, informaciniai karai, ginklavimosi varžybos nepriskiriami prie Pasaulinių karų. Užtenka pažiūrėti paprastą šios sąvokos apibrėžimą: pasaulinis karas apima dideles teritorijas ir daug šalių, dažnai visi ar beveik visi ekonominiai ar žmogiškieji resursai skiriami karo reikalams, ir dar visom pusėm būdingi nemaži nuostoliai. Kaip matai, tai būna išimtinai "karštieji karai"

Ir dar nuo savęs pridėsiu. Toks pasaulinis karas yra blogas dalykas, savaime suprantama, dėl didelių praradimų kariaujančioms pusėms, tuo tarpu šaltasis karas yra net ganėtinai geras, nes jis skatina tam tikrą konkurenciją, o tai reiškia progresą :)

Rimvydas, 2011 06 28 19:39
Paisrodo Žygeivis jau savarankiškai kuria ir visą istorinį diskursą =D

Žygeivis, 2011 06 28 19:20
Kaip teigė Sąjunginės valstybės Parlamentinio susirinkimo atstovas G. Davydka, „apie trečiąjį pasaulinį karą kalbama būsimuoju laiku, tačiau jis jau vyksta, tiesiog jis – informacinis“.
--------------------------------

Patikslinu - ne Trečias pasaulinis, o jau Ketvirtas.

Trečiasis pasaulinis karas ("šaltasis" su "karštais intarpais") baigėsi 1991 m. antruoju Rusijos imperijos "padalinimu" bei prieš tai įvykusia sovietinio bloko galutine likvidacija.

Nuo to laiko jau tęsiasi ketvirtas pasaulinis kars ("informacinis", ypač išplitus internetui ir palydovinei TV).

Tik šiame kare jau ne du priešiški blokai, o gerokai daugiau...

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras