Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Internetas greitai gali tapti karo zona

2011 06 28

Jevgenijus Kasperskis yra žinomas antivirusinių programų kūrėjas. Interviu „Spiegel Online“ jis aptaria programišių atakas ir plintantį kibernetinį smurtą. Pasak J. Kasperskio, kad kaip ir kiekvienam kitam žmogui jo kompiuteriui ir pačiam reikia apsaugos. Juk ir lytiniu būdu plintančių ligų specialistas pasitiki prezervatyvais. Kiekvienas virusas yra nusikaltimas, todėl programišiaus „Spiegel Online“ pašnekovas niekada nesamdytų. Nauja era kompiuteriuose nėra laimėtas karas, ji tiesiog turi savo kaltininkus ir aukas, todėl reikia stengtis kontroliuoti padėtį. Kalbant ironiškai, tik du dalykai – uždrausti kompiuterius arba žmones – galėtų išspręsti šią situaciją.

Maskva „Kaspersky Lab“ suteikia konkurencinį pranašumą ir geriausias programas pasaulyje. Ji turi daug išskirtinių technikos universitetų. Ir nors rusai nekonstruoja mašinų kaip vokiečiai, jie kuria puikią programinę įrangą. Deja, faktas, kad bendrovė turi rusiškas šaknis, kartais trukdo pasaulyje. Vis dėlto ji yra pirmoji Vokietijoje, sparčiai skinasi kelią Jungtinėse Valstijose ir netgi turi vartotojų kitų NATO šalių gynybos ministerijose. Paklausus, kuriose valstybėse sukuriama daugiausia virusų, J. Kasperskis juokauja, kad, deja, virusai neturi tapatybės kortelių. Kartais galima nustatyti kūrėjo kalbą, bet ir tai ne visada pavyksta.

Tačiau kompiuterinių virusų verslas klesti. Rusija – ne išimtis. Pagal užsakymus kuriami virusai ir sudėtingos „Trojan“ programos. Per internetą tiesiog plaunami pinigai. Dauguma žalingų programų sukuriamos Kinijoje, o štai Indijoje, kuri taip pat šiuo metu yra kylanti informacinių technologijų žvaigždė, jų itin mažai. Ir apskritai, nusikalstamumo lygis šioje šalyje yra žemas. Tai, ko gero, mentaliteto klausimas.

Virusų kūrimo procese esama ir mėgėjų, ir profesionalų. Pasak J. Kasperskio, Rusijos bendrovė įrodė, kad jai gali sektis ir naudojantis savo smegenimis, ne tik gamtos ištekliais. Yra amerikietiška svajonė, bet yra ir rusiška – užsidirbti pinigų ne tik iš naftos ir dujų. Šiais laikais viskas priklauso nuo kompiuterio: energijos tiekimas, lėktuvų, traukinių judėjimas. Internetas greitai gali tapti ir karo zona, platforma profesionalų atakoms. Ir tokių jau atsiranda. J. Kasperskis neigia tiesiog gąsdinantis žmones virusais, nes tai yra jo duona. Jis esą siekia padaryti pasaulį švaresnį, nors neneigia pinigų svarbos.

Kalbėta ir apie ateities grėsmes. Prisiminti 2007 metai, kai Estija išprovokavo Rusiją dėl perkelto sovietų eros paminklo. Ir tada buvo kalbama, kad Kremlius prieš šią nedidelę šalį pasitelkė kibernetines atakas. O štai su Vokietija rusai taip nepasielgtų, nes kas gi tada pirktų Rusijos gamtines dujas. Ateityje ir tokios teroristinės organizacijos kaip „Al Qaeda“ galėtų rengti kibernetinius karus, nors teroristai internetą pirmiausia naudoja komunikacijai, propagandai, naujiems nariams įtraukti ir išteklių paieškai.

Pagal 2011 m. birželio 24 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras