Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Baltarusija: ką daryti toliau?

Julijus Grubliauskas
2006 03 24

A. Lukašenka: opozicija nieko neverta 

Kovo 24-osios naktį, Europos gyventojams ramiai miegant, Baltarusijos valdžia suėmė visus Minsko centrinėje aikštėje prieš nedemokratiškus rinkimus protestuojančius mitinguotojus. Tačiau A. Lukašenkos režimas neįprastai ilgai leido baltarusiams mitinguoti – net penkias dienas. Neįprastai ramiai ir šaltai valdžia laikėsi tas penkias dienas mitinguotojų atžvilgiu – paprastai režimas suimdavo ar išvaikydavo protestantus vos jiems susirinkus. Kodėl šįkart opozicijai buvo leista susirinkti, skanduoti laisvės šūkius ir mojuoti tautinėmis vėliavomis?

 Į šį klausimą kovo 20 dieną atsakė pats A. Lukašenka, spaudos konferencijoje vietos ir užsienio žurnalistams pareiškęs, kad Baltarusijos opozicija „nieko neverta“. Būtent todėl, pasak jo, mitinguotojams buvo duota proga pasireikšti, nors jų susirinkimas ir „neteisėtas“. A. Lukašenkos režimas norėjo pademonstruoti, kad jis yra toks tvirtas ir nepajudinamas, kad gali sau leisti suteikti progą opozicijai rinktis ir mitinguoti. Juk vis tiek ji „apgailėtina“ ir nepajėgi konkuruoti su A. Lukašenkos šalininkais. Tačiau ar iš tiesų tai tikrasis režimo sprendimo suteikti „laisvę“ opozicijai motyvas? 

Akivaizdu, kad ne. Juk tokiu atveju, kovo 24-osios naktį protestuotojai nebūtų tyliai ir ryžtingai „neutralizuoti“. Greičiau šis A. Lukašenkos viražas turėjo kitą priežastį. Tiksliau, dvi priežastis. Pirmoji buvo būtinybė pademonstruoti Vakarų šalims, kad Baltarusijos valdžia nevaržo susirinkimų ir žodžio laisvės. Europos Sąjunga ir JAV ne kartą buvo įspėjusios taikyti griežtas sankcijas, jei rinkimai bus nesąžiningi, o šalyje toliau bus pažeidinėjamos žmogaus teisės. Todėl režimui žūt būt reikėjo kokio nors demonstracinio veiksmo, parodančio, kad šalyje toleruojami opozicijos raiškos būdai.

 Antroji priežastis buvo siekis išvengti rimtesnio sąjūdžio, galinčio peraugti į revoliuciją. Efektyviausias būdas tai pasiekti – leisti opozicijai susirinkti, pašūkauti, paskanduoti, viską griežtai prižiūrint ir taip sumažinant įtampą, kuri, be abejonės, būtų kilusi jei iškart po rinkimų būtų imtasi represijų. 

Tačiau ar abu tikslus A. Lukašenkai pavyko pasiekti? Vargu. Taktiniai Baltarusijos valdžios sprendimai buvo neblogi, tačiau nepavyko nei visiškai „nuraminti“ Vakarų valstybių, nei „leisti išsilieti“ opozicijai. Įtampa tiek valstybės išorės atžvilgiu, tiek viduje išliko. 

Užsienio valstybių veiksmai po rinkimų 

Užsienio valstybės, kaip ir buvo tikėtasi, reagavo į nesąžiningus prezidento rinkimus Baltarusijoje. Rusija ir Iranas pasveikino Baltarusiją su laisvai ir sąžiningai įvykusiais rinkimais. Tuo tarpu ESBO pareiškė, kad rinkimai nebuvo laisvi ir sąžiningi; Europos Sąjunga, smerkdama nesąžiningus rinkimus svarsto sankcijas Baltarusijai ir greičiausiai išplės ES nepageidaujamų asmenų sąrašą, įtraukdama daugiau pareigūnų iš Baltarusijos valdžios, įskaitant A. Lukašenką; JAV pareiškė, kad nepripažįsta rinkimų, kurie vyko baimės atmosferoje, rezultatų ir taip pat svarstys draudimo kai kuriems Baltarusijos valdžios atstovams įvažiuoti į JAV galimybę. Europos Sąjunga taip pat svarsto laikinai suspenduoti Bendros tarifų preferencijų sistemos taikymą Baltarusijai. Ši sistema paprastai taikoma besivystančioms, darančioms pažangą šalims. Pagal ją, tokioms šalims sumažinami importo į ES apmokestinimo tarifai. Taigi, šios sistemos taikymo Baltarusijai suspendavimo atveju, Baltarusija patirtų nemažus ekonominius nuostolius. Nors pagrindinė Baltarusijos užsienio prekybos partnerė yra Rusija, prekyba su ES sudaro apie trečdalį visos Baltarusijos užsienio prekybos dalies.

 Tačiau galima pastebėti, kad pačioje Europos Sąjungoje nėra vieningo sutarimo kaip derėtų reaguoti į rinkimus Baltarusijoje. Vokietijos užsienio reikalų ministras F. Steinmeieris pareiškė, kad reikia vengti ūmios ir neapgalvotos reakcijos, nes tai sumažintų ES politikos Baltarusijos atžvilgiu galimybes ateityje. Tuo tarpu Vidurio ir Rytų Europos šalys reikalauja griežtos ir ryžtingos ES reakcijos: nepripažinti A. Lukašenkos kaip rinkimų nugalėtojo, taikyti politines ir ekonomines sankcijas.

 Kas toliau: izoliacija ar įtraukimas?

 Jei Vakarų šalys iš tiesų imtų taikyti rimtas politines ir ekonomines sankcijas Baltarusijai, ar tai padėtų sušvelninti režimą ir pagerinti žmogaus teisių ir laisvių padėtį? O gal labiau vertėtų bandyti įtraukti Baltarusijos valdžią į dialogą su Vakarais? O gal bandyti, ignoruojant neteisėtą valdžią, stiprinti pilietinės visuomenės apraiškas Baltarusijoje? Į šiuos klausimus šiuo metu bando atsakyti užsienio šalių politikos strategai.

 Kol kas labiausiai linkstama prie nuomonės, kad naudingiausia turbūt būtų taikyti sankcijas valdžiai – nepripažinti jos, neįsileisti į savo valstybes. Antroji priemonė būtų ekonominių sankcijų taikymas. Tačiau ši priemonė yra gan pavojinga. Viena vertus, prekyba su Vakarais sudaro nemažą Baltarusijos užsienio prekybos dalį ir jos apribojimas Baltarusijai neišvengiamai reikštų ekonominius nuostolius, o į tai Baltarusijos valdžia turėtų reaguoti, nes jai svarbu, kad piliečių ekonominė padėtis smarkiai nepablogėtų, kadangi tokiu atveju jie gali pasijusti nesaugiai ir gali kilti nepasitenkinimas valdžia (vienas svarbiausių A. Lukašenkos kozirių šiuose rinkimuose buvo „stabilumo“ garantavimas piliečiams). Tačiau kita vertus, režimo propagandinis aparatas Vakarų ekonomines sankcijas gali baltarusiams pavaizduoti kaip tam tikrą agresijos išraišką, be to, Baltarusija gali imti savo užsienio prekybą su Vakarais, kuri pastaraisiais metais didėjo, perorientuoti į aktyvesnę prekybą su Rusija ir taip dar labiau izoliuotis.

 Tačiau efektyviausia priemonė žmogaus teisių ir laisvių padėties Baltarusijoje gerinimui, ko gero, būtų kuo glaudesnio ryšio su Baltarusijos visuomene užmezgimas. Tik suteikiant baltarusių visuomenei galimybę klausytis necenzūruoto radijo, skaityti laisvą spaudą, studijuoti režimo nekontroliuojamuose universitetuose, galima tikėtis stipresnės pilietinės visuomenės susiformavimo, kuriai joks režimas nebūtų baisus ir nepajudinamas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras