Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gegužės 23 d. susitikimas Maskvoje: reikšmė Rusijai ir Palestinai

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2011 07 04

Šių metų gegužės pradžioje Kaire pasirašyta Palestinos politinių jėgų vienybės sutartis gegužės pabaigoje sulaukė Rusijos paramos gesto. Maskvoje įsikūrusio Rytų studijų centro (RSC) kvietimu gegužės 23 d. į Maskvą atvykę „Hamas“, „Fatah“ ir kitų Palestinos politinių grupuočių atstovai susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Remiantis RSC pateikta informacija, šio neformalaus vizito metu Kremliaus įgaliotinis pagyrė Palestinos politines jėgas dėl mėnesio pradžioje Kaire pasiekto taikos susitarimo. Politikas taip pat akcentavo Maskvos ketinimą aktyviai remti Palestinos siekį kurti valstybę su 1967 metų sienomis. Savo ruožtu Palestinos autonomijos politinių grupuočių atstovai pareiškė vertinantys, kad Rusija remia jų taikos ir nepriklausomos Palestinos valstybės siekį ir t. t.

Šis susitikimas vargu ar gali būti laikomas politiniu akibrokštu dvišaliame Maskvos dialoge su Palestinos autonomija. Viena vertus, Kremlius jau seniai žaidžia meistrišką politinį žaidimą su šios kvazivalstybės politinėmis grupuotėmis. Dėl to Rusija gali būti tituluojama bene vienintele pasaulio valstybe, palaikančia iš esmės gerus santykius tiek su Vakaruose pripažinta „Fatah“, tiek su ekstremistine grupuote „Hamas“. Kita vertus, palestiniečių įgaliotinių ir Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimai, padaryti šiame susitikime, – jokia politinė staigmena. Galima sakyti, kad Palestinos grupuočių atstovai pakartojo „Fatah“ lyderio Mahmudo Abbaso mintis, skambėjusias per ankstesnius jo susitikimus su aukštais Rusijos pareigūnais. Savo ruožtu S. Lavrovas pakartojo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo žodžius, ištartus šių metų sausį per vizitą Vakarų Krante.

Sausio 18 d. viešėdamas Vakarų Krante D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija palaiko palestiniečių teisę įkurti savo vientisos teritorijos, nepriklausomą valstybę su sostine Rytų Jeruzalėje. Politikas taip pat pažymėjo, kad „atsiradus Palestinos valstybei, laimės visi – palestiniečiai, izraeliečiai, regionas, visos Artimųjų Rytų tautos“. Kaip tik dėl to Palestinos valstybės įkūrimo turėtų būti aktyviai siekiama.

Nepaisant to, gegužės 23 d. Rusijos užsienio reikalų ministro susitikimas su Palestinos politinių grupuočių atstovais laikytinas svarbiu ir apgalvotu žingsniu Kremliaus ir Palestinos autonomijos politiniame žaidime, turinčiu abiems pusėms duoti įvairių politinių dividendų.

Rusijai, deklaruojančiai paramą Palestinos valstybės idėjai, šis susitikimas, viena vertus, yra priemonė, skirta „paspausti“ kitas Artimųjų Rytų ketverto veikėjas (pirmiausia – JAV) ir kitas valstybes pripažinti Palestinos vienybės sutartį kaip priemonę siekti Palestinos valstybės tarptautinio pripažinimo. JAV atsisako pripažinti „destruktyviąją“ Palestinos vienybės sutartį, be to, šiuo metu pasisako neigiamai ir Palestinos valstybės kūrimo klausimu. Remiantis šių metų balandžio 20 d. JAV valstybės departamento atstovo Marko Tonerio pranešimu spaudai, JAV neketina artimiausioje ateityje paremti Palestinos valstybės idėjos (ši JAV pozicija, pasak pranešimo, gali kisti nebent tuo atveju, jei žlugtų Palestinos ir Izraelio taikos derybos). Palestinos autonomijos užmojams nepritaria ir nenuolatinė JT narė Vokietija. Kaire pasirašius Palestinos vienybės sutartį, Vokietijos vyriausybės atstovas Stefenas Seibertas pareiškė, kad Vokietija nepripažins Palestinos valstybės be Izraelio pritarimo ir t. t. Taigi susitikimas Maskvoje – politinė priemonė paraginti įvairias valstybes peržiūrėti savo poziciją šiais klausimais, kartu užsitikrinant Palestinos politinių grupuočių palankumą Kremliui.

Žvelgiant plačiau, šis susitikimas – dar viena grandis Rusijos Artimųjų Rytų politikos grandinėje. Jokia paslaptis, kad Palestinos autonomija – forpostas, skirtas didinti Rusijos įtaką Artimuosiuose Rytuose. Jei Rusijai pavyks ir toliau sėkmingai tarpininkauti kuriant Palestinos valstybę, jos politinis svoris arabų pasaulyje, be abejonės, didės. Todėl Rusija jau greitoje ateityje gali tikėtis tapti rimta politine atsvara JAV šiame regione, o ilgainiui – ir vis svarbesne veikėja Artimųjų Rytų ekonominėje terpėje, pasaulinės energetinių išteklių rinkos dominante ir t. t. Kremliui siekiant šių tikslų Palestinos valstybės tarptautinis pripažinimas tampa svarbiu tikslu.

Puikus tokio Kremliaus užmojo įrodymas – Rusijos užsienio reikalų ministro gegužės 23 d. susitikime Maskvoje pareiškimas dėl Izraelio pozicijos Palestinos vienybės sutarties klausimu ir galimos kitų tarptautinės politikos veikėjų reakcijos į ją. Remiantis naujienų tinklalapyje http://www.afp.com/ pasirodžiusiais pranešimais, gegužės 23 d. susitikime S. Lavrovas paragino Palestinos politines grupuotes ignoruoti Izraelio pretenzijas. Pasak šaltinio, Rusijos užsienio reikalų ministras tąkart pabrėžė nematąs jokių teisinių argumentų neleisti „Hamas“ dalyvauti ketinamoje suburti Palestinos pereinamojoje vyriausybėje. Jis taip pat paragino palestiniečius nepaisyti „nepagrįstų kaltinimų“, aktyviai įgyvendinti gegužės pradžioje Kaire užsibrėžtus tikslus ir t. t.

Taigi Palestinos valstybės klausimas – svarbus tikslas ir įrankis Rusijos rankose. Dėl jo Maskva yra pasiryžusi politiniams manevrams ir akibrokštams, neretai nepaisydama galimos kitų tarptautinės politikos veikėjų opozicijos šiam siekiui. Šiame kontekste gegužės 23 d. susitikimas Maskvoje – dar vienas, tačiau neabejotinai ne paskutinis Kremliaus politinis žingsnis Palestinos valstybės pripažinimo kelyje.

Žvelgiant iš Palestinos autonomijos perspektyvos, šis susitikimas – svarbus politinis žingsnis, patvirtinęs Rusijos paramą Palestinos vienybės sutarčiai ir Palestinos politinių jėgų ketinimui kurti savo valstybę jos pagrindu. Pasak vieno iš palestiniečių derybininkų Mustafos Barghouti, šis susitikimas patvirtino Rusiją esant viena iš pagrindinių „Palestinos susivienijimo rėmėjų“. Maskvai sutikus imtis tokio vaidmens, Palestinos autonomija įgijo tvirtą politinį užnugarį, galintį paspartinti šios kvazivalstybės politinių grupuočių vienijimosi procesą ir mažinti tarptautinės bendruomenės opoziciją Palestinos valstybės pripažinimo idėjai.

Tokio užnugario Palestinai neabejotinai reikės. Remiantis naujienų portalo http://www.bbc.co.uk/ pateikta informacija, birželio antroje pusėje turėjęs įvykti Palestinos vadovo M. Abbaso ir „Hamas“ lyderio Chaledo Meshaalo susitikimas dėl besitęsiančių šių politinių grupuočių nesutarimų buvo atidėtas neribotam laikui. Svarbiu postūmiu sprendžiant šiuos nesutarimus, pasak naujienų portalo, galėtų tapti aktyvus Rusijos įsitraukimas į „Hamas“ ir „Fatah“ dialogą. Taip būtų įgyvendinta M. Abbaso mintis, išsakyta šių metų sausio 13 d. interviu agentūrai „Interfax“. Tąkart politikas pabrėžė, kad „reguliarūs Rusijos valdžios kontaktai su „Hamas“ vadovybe padės susitaikyti palestiniečiams tarpusavyje“.

Žvelgiant plačiau, Rusijos patronažas yra svarbus politinis svertas, galintis sumažinti Palestinos valstybės idėjos oponentų ratą. Pastarąjį pusmetį pastebimos aktyvios Palestinos ir Izraelio varžytuvės Palestinos valstybės (ne)pripažinimo klausimu. Abi pusės užvertė Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Daniją, Švediją, Vokietiją ir kitas Europos valstybes prašymais paremti (Palestinos atveju) arba nepalaikyti (Izraelio atveju) Palestinos autonomiją jos kelyje nepriklausomos valstybės link. Gegužės 23 d. pareikšta Rusijos parama šiai Palestinos politinių grupuočių iniciatyvai – svarbus koziris M. Abbaso ir jo sąjungininkų rankose siekiant pelnyti įvairių Europos valstybių paramą politinėms reformoms Palestinoje.

Galiausiai gegužės 23 d. Maskvoje nuskambėjęs S. Lavrovo raginimas ignoruoti Palestinos vienybės sutarties oponentų kritiką yra svarus postūmis palestiniečiams griežtinti savo retoriką politinių reformų Palestinoje klausimu Izraelio įgyvendinamos politikos kontekste. Tarptautinei bendruomenei (įskaitant Rusiją) vis aktyviau kritikuojant Izraelio veiksmus, blokuojančius Izraelio ir Palestinos taikos derybas, Palestinos politinės grupuotės gali jau artimiausiu metu pasinaudoti Maskvos patarimu ir imtis aktyviai siekti Palestinos valstybės pripažinimo be Izraelio pritarimo. Įvertinant pastarojo meto Izraelio pastangas blokuoti politinius pokyčius Palestinoje, šis scenarijus yra labai tikėtinas.

Taigi gegužės 23 d. susitikimą Maskvoje galima laikyti patvirtinimu, kad tiek Rusija, tiek Palestinos autonomija yra suinteresuotos ir toliau palaikyti glaudų dvišalį dialogą dėl politinių reformų Palestinoje nepaisydamos Izraelio, JAV ir kai kurių kitų valstybių kritikos šiuo klausimu. Tai lemia įvairūs, vis dėlto nemažai bendrų paralelių turintys trumpalaikiai ir vidutinės trukmės Rusijos ir Palestinos autonomijos tikslai.

Šiame kontekste akivaizdžiomis galima laikyti ir tolesnes Rusijos ir Palestinos autonomijos dialogo plėtros gaires. Susitikimo su palestiniečiais Maskvoje išvakarėse S. Lavrovas pareiškė, kad „siekiant sukurti Palestinos valstybę per palestiniečių ir Izraelio konflikto sureguliavimą (t. y. tuo keliu, kuriuo Artimųjų Rytų ketvertas Izraeliui ir Palestinai siūlo eiti šiandien) itin svarbu, kad Palestinos nacionalinės administracijos poziciją derybose remtų visi palestiniečiai“. Šį politiko pareiškimą galima laikyti tiesioginiu Rusijos raginimu visoms Palestinos politinėms grupuotėms laikytis Kaire pasirašytos Palestinos vienybės sutarties sąlygų. Palestiniečiams ir toliau nepajėgiant pasiekti esminių susitarimų šiuo klausimu, jau artimiausiu metu galima tikėtis vis intensyvesnio Maskvos kišimosi į Palestinos politinių jėgų dialogą pereinamosios vyriausybės formavimo ir kitais vidaus politikos klausimais, svarbiais siekiant Palestinos valstybės tarptautinio pripažinimo.

Taip pat neatmestina, kad jau greitu metu Rusija gali pasiūlyti tarptautinei bendruomenei perdėlioti prioritetus sprendžiant įsisenėjusį Artimųjų Rytų konfliktą. Apie panašaus turinio sprendimą (galvoje turimas siūlymas pripažinti Palestinos valstybę, jeigu Izraelis atsisakytų grįžti prie Artimųjų Rytų taikos derybų stalo) jau ne kartą kalbėta Artimųjų Rytų ketverto susitikimuose. Izraeliui ir toliau atsisakant paklusti Artimųjų Rytų taikos derybų tarpininkų raginimams, neatmestina, kad Rusija galėtų paraginti JT nares spręsti Palestinos valstybės pripažinimo klausimą neatsižvelgiant į Izraelio ir Palestinos taikos derybų turinį ir eigą (klausimą dėl savo valstybės pripažinimo Palestinos politinės jėgos žada iškelti šį rugsėjį vyksiančioje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje). Todėl Palestinos valstybės klausimu iš Izraelio, JAV, Vokietijos bei kai kurių kitų valstybių būtų galima tikėtis naujų politinių akibrokštų, galinčių įsukti tiek Palestinos autonomiją, tiek jos užtarėją Rusiją į naujų tarptautinių politinių žaidimų sūkurį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras