Rusijos prezidento specialaus atstovo santykiams su ES Sergejaus Jestržembskio viešnagė Vilniuje gali sukelti dvejopą vertinimą. Ji galėtų būti šiltėjančių Lietuvos ir Rusijos santykių pranašas ir kartu signalas, kad Maskva, siųsdama į Baltijos valstybes tokią odiozinę figūrą, rezga kažkokius diplomatinius planus.

Pirmiausia keista, kad Lietuvos vadovai maloniai sutiko priimti politiką, kuris dažnai išreikšdavo kraštutinių Rusijos sluoksnių nuotaikas. Gali būti, kad Daukanto aikštę kada nors kirs ir marginalinis Dūmos deputatas V. Alksnis, raginantis atimti iš Lietuvos Vilniaus ir Klaipėdos kraštus...

S. Jestržembskis pasitelkė visą diplomatinio gražbyliavimo arsenalą: jo nuomone, nekyla klausimų, ar reikia vystyti santykius su Lietuva, nes jie esą labai vertinami. Visos istorinės pretenzijos turėtų likti praeityje, sakė V. Putino atstovas. Netgi pateikė pavyzdį: Vokietija su Prancūzija sugyveno kaip katė su šuniu, o štai dabar net yra ES integracijos procesų vedlės. Norėta pasakyti, kad šiedu naminiai gyvūnai jau nesipeša taip pat ir Lietuvos bei Rusijos santykių prasme...

Paskui S. Jestržembskis pagyrė Lietuvos pastangas spręsti Kaliningrado srities, tranzito į šią sritį problemas, nors dar pernai griežtai kritikavo Vilnių, kad šis neva daro įvairias kliūtis Rusijos piliečių migracijai. Jis buvo vienas aršiausių Estijos ir Lietuvos kritikų, kai šių Baltijos valstybių vadovai pernai gegužę nenuvyko į Pergalės 60-mečio iškilmes Maskvoje. 2005-ųjų liepą, kai Kaliningradas savo jubiliejaus proga ruošėsi priimti Vakarų Europos lyderius, bet nepakvietė kaimyninių Lenkijos ir Lietuvos vadovų, šis politikas į priekaištus atšovė, kad Maskvai geriau matyti, ką kviesti ir ko nekviesti. Tokiu būdu praėję metai Kremliaus buvo išties laikomi anų dviejų gyvulėlių santykių metais...

Diplomatinė S. Jestržembskio gražbylystė baigėsi, kai buvo prakalbėta apie Lietuvos Seimo priimtą įstatymą dėl žalos atlyginimo už nuostolius, patirtus per sovietinę okupaciją. „Tvirtai galiu pasakyti, kad Rusija nesiruošia atlyginti Lietuvai okupacijos žalos, ir geriau šią temą baigti“, - pareiškė svečias žurnalistams. Ir panašiai kaip pernai jo šeimininkas V. Putinas vos netrinktelėjo kumščiu į tribūną: viskas, baigta, nekelkime šito klausimo, tai praeitis...

Įžūlokas V. Putino atstovo elgesys svetimoje šalyje! V. Adamkus, skubėjęs į ES šalių vadovų susitikimą Briuselyje, negirdėjo visų šių žurnalistams skirtų variacijų, bet savo kalboje antrojo Europos Sąjungos ir Rusijos forume Vilniuje jis pabrėžė, kad negalima suvokti, jog Rusijos vyriausybė atsisako pagerbti sovietinio režimo aukų atminimą. Tai būtų ne tiek finansinis, kiek moralinis tokios žalos pripažinimas, sakė Prezidentas. V. Putinas to trūkumą lyg ir kompensavo sovietinio režimo žiaurumų pasmerkimu Prahoje ir Budapešte, tačiau iki šiol tyli Kremliaus piktadarysčių Katynėje ir Baltijos šalyse atžvilgiu.

Jeigu jo atstovas S.Jestržembskis bent puse lūpų būtų padaręs užuominą į besikeičiantį V. Putino požiūrį, tai būtų išnykę bet kokios aliuzijos į katės ir šuns santykius tarp Lietuvos ir Rusijos. Dabar gi...

Galbūt svečias jaučia, kad ir pačioje Lietuvoje apstu abejojančiųjų tokios žalos ar okupacijos pripažinimo galimybe. Pastaruoju metu netgi kai kurie politologai, jau nekalbant apie Rytams ištikimus politikus, ginčija 2000-ųjų birželį priimtą pralamento sprendimą. Tik štai kiek nelauktai jo pirmininkas A. Paulauskas, kaip pranešė interneto svetainė „Newsru.com“, „Žinių radijui“ pareiškė, kad neabejojąs, jog žalos atlyginimo reikia siekti. „Kaip teisininkas ir kaip politikas manau, kad šiuo klausimu tautos valia išreikšta referendume, ir mes privalome tą valią vykdyti“, - tvirtai pareiškė parlamento vadovas. Jis priminė, kad speciali Vyriausybės sudaryta komisija tuomet apytiksliai nustatė ir kompensacijų dydį – apie 20 milijardų dolerių...

Su tokia mįslinga misija S. Jestržembskis važinėja po įvairias ES šalis. Štai tik ką jis viešėjo Varšuvoje, kur jį netikėtai priėmė konservatyvus Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, nors pagal protokolą šito galėjo ir nedaryti. Šis politikas iškart pasakė nevyksiąs pirmas į Maskvą, kol V. Putinas neaplankys Varšuvos. Buvęs prezidentas A. Kwasniewskis Maskvoje buvo keturis kartus, ir tie vizitai ne visada paikdavo Kremliui. Lenkijos laikraštis „Žycie Warsszawy“ abejojo, ar Maskva nuoširdžiai demonstruoja norą pagerinti santykius, ar tai tik gestas Briuselio kryptimi... Kiti apžvalgininkai jau turėjo pagrindo tvirtinti, kad tai gerėjančių Lenkijos ir Rusijos santykių požymis.

Žinoma, nesame kategoriški, jog negalima kalbėtis net su nepriimtiniausiomis politinėmis asmenybėmis, kad ir su kokiu A. Lukašenka ar F. Castro. Nebent Osamos bin Ladeno vizitas sukeltų keblumų... Tačiau V. Putino atstovo atvykimas į Vilnių – formaliai į Europos ir Rusijos forumą – ir apsilankymas pas šalies vadovus kelia įvairių interpretacijų. Ir, žinoma, tokie vizitai jokiu būdu dar nereiškia, jog atėjo tarpvalstybinių santykių atšilimo metas, kad V. Putinas jau dedasi lagaminus vizitui į Vilnių, kad Maskvos diplomatinis spaudimas Vilniui atslūgs... Net ir žengęs mažytį žingsnelį tokių santykių link, Kremlius mums tarsi primeta: dabar Vilniui eilė žengti platų, platų žingsnį... O tai jau yra diktatas.

bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.