Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Geopolitiniai žaidimai Padnestrėje: įtampa auga

Julijus Grubliauskas
2006 03 23

Rusijos siekiai Padnestrėje ir Moldovos atsakas 

Neramioje Padnestrėje, regis, vėl susikirto įvairių valstybių interesai. Šiame separatistiniame Moldovos regione, kur sutelkta didžioji dalis Moldovos industrijos ir energijos išteklių, didžioji dalis gyventojų, priešingai nei kitoje Moldovos dalyje, kalba rusiškai. Pagal etninę sudėtį, 1991 metais pasiskelbusioje nepriklausoma, tačiau kitų valstybių nepripažintoje Padnestrės respublikoje, gyvena maždaug po trečdalį moldavų, rusų ir ukrainiečių. Rusija turi didžiulę įtaką šiame Moldovos regione, ji jam nemokamai tiekia dujas, jame dislokuota apie 1800 Rusijos karių, kuriuos ji pažadėjo išvesti dar 1994 metais. Pagrindinis Rusijos interesas Padnestrėje – kaip įmanoma ilgiau išlaikyti savo ekonominę ir politinę įtaką, kuria naudodamasi ji Padnestrę išlaiko savo satelite ir per ją stabdo Moldovos integraciją į Vakarus.

Moldova siekia visais įmanomais būdais užsitikrinti savo teritorinį integralumą ir kontroliuoti Padnestrės regioną. Suprasdama, kad be išorinės pagalbos jai to niekada nepavyks padaryti, nes Rusijos įtaka ir galia Padnestrėje pernelyg didelė, Moldova tikisi palaikymo iš Europos Sąjungos ir JAV. Tačiau tam, kad galėtų tikėtis pagalbos iš ES, Moldova turėjo pademonstruoti savo pasiryžimą orientuoti savo politiką į Vakarus. 2005 metų vasarį Moldova su ES pasirašė Veiksmų planą (Action Plan), kuris numato priemones suartinti Moldovos teisės aktus ir normas su ES ir tai yra pirmas žingsnis Moldovos integracijoje į ES. ES, vykdydama savo kaimynystės politiką, palaiko Moldovos norą integruotis ir pirmiausia siekia joje užtikrinti stabilumą, o tai neįmanoma be Padnestrės konflikto išsprendimo. Todėl ES pastaruoju metu suaktyvino savo veiksmus Padnestrės konflikto sprendime. Pirmasis toks aktyvus veiksmas, neskaitant nuolatinio ES tarpininkavimo derybose tarp Moldovos ir Padnestrės, buvo 2005 metų spalio 7 dieną ES pradėta „Pasienio pagalbos misija“, kurios tikslas – sustabdyti nelegalių prekių gabenimą per Padnestrės-Ukrainos pasienį. ES išsiuntė 50 ekspertų, kurie turėjo stebėti judėjimą per minėtą pasienį. Moldova atgavo viltis pagaliau turėti šiokią tokią kontrolę Padnestrės-Ukrainos pasienyje. Tačiau tam dar reikėjo Ukrainos palaikymo. 

Ukrainos neryžtingumas ir interesai

Ukrainai Moldova 2005 metų pabaigoje pasiūlė pasirašyti susitarimą, kad visos prekės, vežamos iš Padnestrės per Ukrainos sieną, ukrainiečių būtų praleidžiamos tik tuo atveju, jei jos turi Moldovos pareigūnų antspaudą. Abi šalys tokį susitarimą pasirašė, tačiau jis taip ir neįsigaliojo – 2006 metų sausio 25 dieną Ukrainos prezidentas jį suspendavo. Padnestrės padėtis tapo labai priklausoma ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo Ukrainos: Ukrainai nusprendus tvirtai palaikyti Moldovos teritorinio integralumo siekį, Padnestrė taptų geopolitiškai izoliuota tarp Moldovos ir Ukrainos. Ukrainai Padnestrės problema labai svarbi: ji suinteresuota ramia kaimynyste, be to, jei Padnestrė visiškai atitektų Maskvos kontrolei, ji pati taptų pleištu tarp Rusijos ir Padnestrės. Kita vertus, pati Ukraina dar turi slaptų vilčių prisijungti Padnestrę, su kuria ją sieja istorinė praeitis, be to, Padnestrėje gyvena nemažai etninių ukrainiečių. Todėl, nors Ukrainai ir svarbu, kad Rusija visiškai neįsigalėtų Padnestrėje, aiškios ir besąlygiškos paramos Moldovai dėl pasienio kontrolės atgavimo ir teritorinio integralumo siekių ji nesuteikė.

Ukrainos apsisprendimas: racionalus žingsnis? 

Tačiau gan netikėtai kovo 3 dieną Ukraina įvedė naujas pasienio su Padnestre taisykles: visi kroviniai, gabenami iš Padnestrės į Ukrainą turi būti patikrinti Moldovos, o ne Padnestrės muitininkų. Anksčiau vengusi tokio sprendimo, Ukraina galiausiai ryžtingai nusprendė palaikyti Moldovą. Manoma, jog šį sprendimą lėmė keli veiksniai.

Pirma, sustiprėjo Briuselio ir Vašingtono spaudimas Ukrainai. Po to, kai V. Juščenka sausio 25 dieną suspendavo Moldovos ir Ukrainos susitarimą dėl pasienio kontrolės, ES Vyriausiasis įgaliotinis Bendrajai užsienio ir saugumo politikai Chavjeras Solana skambino Ukrainos prezidentui ir ragino imtis šio susitarimo įgyvendinimo. JAV buvo kiek nuosaikesnės, tačiau po kovo 3 įvykių JAV Valstybės departamentas pasveikino Ukrainos ir Moldovos sprendimą dėl sienos kontrolės ir pareiškė, jog tai svarbus žingsnis užtikrinant sienos saugumą ir sprendžiant Padnestrės konfliktą. Be to, kovo 8 dieną JAV Kongresas pagaliau priėmė įstatymą, panaikinantį prekybos su Ukraina suvaržymus, egzistuojančius dėl 1974 metų Jackson-Vanik pataisos, kuri numato prekybos ribojimą su tomis šalimis, kurios neleidžia laisvai emigruoti savo piliečiams. Maža to, teigiama, jog sienos kontrolės sutartis su Moldova palengvins Ukrainos stojimo į Pasaulinę prekybos organizaciją. Kovo 6 dieną JAV ir Ukraina pasirašė protokolą dėl palengvinto abipusio priėjimo prie prekių ir paslaugų rinkų. Žodžiu, Ukrainai susitarimas su Moldova dėl sienos kontrolės buvo itin naudingas gerinant santykius su ES ir JAV.

Antra, yra nemaža tikimybė, kad V. Juščenka, ryžtingai palaikydamas Moldovą, susilauks nemažai simpatijų iš antirusiškai nusiteikusių rinkėjų, kurie artėjančiuose Ukrainos parlamento rinkimuose šiaip būtų labiau linkę palaikyti J. Timošenko. 

Padnestrės reakcija 

Taigi, nuo kovo 3 dienos Padnestrė atsidūrė geopolitinio pleišto vietoje tarp Ukrainos ir Moldovos. Supratęs, jog yra apsuptas iš visų pusių, Tiraspolis ėmėsi trijų atsakomųjų veiksmų: pirma, pradėjo blokuoti transportą iš Ukrainos į Padnestrę, antra, kreipėsi pagalbos į Rusiją, trečia, nutraukė derybas su Moldova ir šalimis-tarpininkėmis.

Pirmasis Padnestrės veiksmas nebuvo efektyvus. Nors Padnestrės-Ukrainos pasienyje Tiraspoliui ėmus blokuoti iš Ukrainos atvykstančius sunkvežimius, nusidriekė nemaža eilė, Padnestrės politikai greit suprato, jog Ukrainai ši blokada – kaip uodo įkandimas drambliui, tuo tarpu pačiai Padnestrei dėl to gresia nemaži ekonominiai nuostoliai. Todėl kovo 16 dieną Padnestrė nutraukė transporto blokadą.

Antrasis veiksmas buvo kur kas efektyvesnis. Rusija rimtai sureagavo į nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusios Padnestrės pagalbos šauksmą ir ėmėsi priemonių: sustiprino savo karines pajėgas Padnestrėje, apkaltino Ukrainą ir Moldovą humanitarinės krizės sukėlimu, ekonomine Padnestrės blokada ir tarptautinės teisės pažeidimais.

Kuo baigsis trečiasis Padnestrės veiksmas – derybų sustabdymas – dar neaišku. Iki kovo 3 dieną įvesto naujo pasienio režimo derybos vyko 5+2 formatu: Moldovos ir Padnestrės deryboms tarpininkavo Rusija, Ukraina, ESBO ir stebėtojai iš ES ir JAV. Reaguodamas į kovo 3 dienos įvykius, Padnestrės lyderis Igoris Smirnovas kovo 7 dieną pareiškė, kad derybos nutraukiamos, nes Ukraina vietoj tarpininkės tapo viena iš konflikto šalių.

 Geopolitinių manevrų pasekmės 

Atrodo, kad kol kas šių geopolitinių žaidimų rezultatas sunkiai nuspėjamas. Tačiau kelias išvadas galima padaryti. Pirma, Moldova, siekdama išspręsti Padnestrės problemą ir užsitikrinti savo teritorinį integralumą vis labiau remiasi ES ir JAV pagalba. Europos Sąjunga vis aktyviau įsitraukia į Padnestrės konflikto narpliojimą Moldovos naudai ir tai dar labiau padrąsino Moldovą naudotis Vakarų pagalba. Tai, savo ruožtu, skatins intensyvesnę Moldovos integraciją į euroatlantines struktūras bei geopolitinę orientaciją į Vakarus. Vadinasi, kietesnė Rusijos politika Padnestrės atžvilgiu anksčiau ar vėliau gali atsigręžti prieš ją pačią: kuo stipriau Rusija rems Padnestrės separatizmą, tuo labiau Moldova remsis Vakarų pagalba ir savo geopolitinę orientaciją tolins nuo Rusijos. Integracija į Vakarus ir aktyvesnė prekyba su ES bei JAV ir ES ekonominė parama galėtų žymiai pagerinti Moldovos ekonominę padėtį. Ekonomikos kilimas Moldovoje kaip magnetas trauktų vieno skurdžiausių Europoje regiono - Padnestrės  - gyventojus aktyvinti ryšius su likusia Moldovos dalimi ir tai skatintų Moldovos vidinę integraciją.

Antra, vieninga Kijevo ir Kišiniovo politika Padnestrės atžvilgiu skatins vis didesnę Padnestrės izoliaciją ir įtampos augimą. Įtampos augimas gali iššaukti netikėtus ir „kietus“ Tiraspolio ar Maskvos veiksmus. Tai suardytų jau ilgą laiką besitęsiančią status quo padėtį Padnestrėje bei konflikto sprendimo vilkinimą, kuris yra naudingas Rusijai ir pagreitintų Padnestrės problemos išsprendimą.

Trečia, Rusija, siekdama didinti savo įtaką separatistiniuose regionuose, tokiuose kaip Padnestrė, ir siekdama savo veiksmų legitimizavimo naudojasi ir vis dažniau naudosis įvairiomis kitų separatistinių regionų analogijų bei tarptautinės teisės interpretacijomis. Panašu, kad Padnestrės konfliktas tampa arena informaciniam-propagandiniam karui tarp Padnestrės, Rusijos ir Moldovos, Ukrainos, Europos Sąjungos bei JAV.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras