Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Demokratizacija negali išgelbėti Europos

2011 07 14

Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) susiduria su daugybe problemų, tačiau demokratizacija nėra jų sprendimo būdas. Būtent ES elitas turėtų sustiprėti ir centralizuoti galią, nes dabar jis iš esmės yra beviltiškas, nes prieštaringai reaguoja tiek į sukilimus arabų pasaulyje, tiek bijo imtis drąsesnių veiksmų sprendžiant euro krizę. Elito atstovai arba nedaro nieko, arba nuolat meluoja. Taip jie bando užvaldyti rinkas. Norėta padaryti Europą svarbiu žaidėju visuotinėje politinėje ir ekonominėje arenoje, tačiau buvo tiesiog stoviniuojama vietoje. Nieko nesuprasdamas elitas švenčia kiekvieną klaidingą žingsnį kaip Europos ir euro išgelbėjimą. Prastas Europos pasirodymas iš esmės yra elito bejėgiškumo rezultatas.

Nieko nuostabaus, kad šių elito nesėkmių kontekste vis daugiau kalbama apie Europos demokratizaciją. Tikimasi, kad paprasti žmonės ištaisys tai, ką elitas sugadino. Jiems jau reikia mokėti už elito sukeltas problemas, todėl žmonės nori tarti žodį, kaip ir kieno Europa turėtų būti valdoma. Net jei Europos piliečiams bus suteikta daugiau galių, elitas Briuselyje bei Strasbūre ir toliau bus valdžioje. O vienintelė Europos gyventojams prieinama galimybė būtų balsuoti taip, kad suklydę lyderiai turėtų palikti savo postus, o vietoj jų į valdžią ateitų oponentai. Ar tai ką nors iš esmės pakeistų, lieka atviras klausimas.

Briuselis yra akivaizdus pavyzdys, kad demokratija pati savaime automatiškai nesukuria atsakingo elito. Nuo praėjusios vasaros rinkimų Belgijos politinės partijos nesugebėjo suformuoti veikiančios vyriausybės. Belgijos demokratija kenčia nuo etninių kvotų bei politinio susiskaldymo. Ji nesugeba priimti svarbių sprendimų. Net kompromisai yra sunkiai įmanomi.

Taip žaidžiamas neapgalvotas žaidimas. Dar didesnis Europos demokratizacijos propagavimas gali atvesti prie dezintegracijos. Tie, kurie mato ją kaip logišką reakciją į krizę, galbūt neįžvelgia tokios rizikos. Europa nuo pat pradžių buvo elito projektas, su nedidele galimybe dalyvauti masėms. Pavyzdys galėtų būti Europos Parlamento rinkimai, tačiau ir į tai galima pažiūrėti skeptiškai dėl negausaus dalyvavimo rinkimuose ir populistų sėkmės.

Per euro krizę europiečiai ėmė nepasitikėti šia valiuta. Nors elitas neapsaugotas nuo klaidų ir neišmanymo, būtent jis neleidžia ES iširti. Todėl užuot galvoję apie demokratizaciją, turėtume ieškoti geresnių elito pajėgumų. Pagrindinė Europos problema yra galios silpnėjimas, kai ima nykti ekonominė gerovė. Augimo siekiantis politinis ir ekonominis veikėjas, nesugebantis suvaldyti neramumų, neišgyvens XXI amžiuje. Tai yra problema, o ne jos sprendimas. Dabartinė krizė turėtų būti suvokiama kaip būtinybė keisti Europą taip, kad formuotųsi kuo veiklesnis elitas. Reikėtų taisyti net Lisabonos sutartį. Be to, Europai labai svarbus stiprus ir galingas centras.

Pagal 2011 m. liepos 8 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras