Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Pavelas K. Bajevas. D. Medvedevo ir V. Putino bandymai stiprinti pozicijas

2011 07 19

Rinkimai Rusijoje nepasižymi novatoriškomis vizijomis, galinčiomis palenkti elektoratą, nes svarbiausia čia parodyti, kas yra bosas. Šiame kontekste dabar vykstanti rinkimų kampanija yra paini. Ir ne todėl, kad vis dar neaišku, ar prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasinaudos savo nedidele proga būti išrinktas antrą kadenciją. Daug kas priklauso nuo premjero Vladimiro Putino, kurį žmonės laiko tikruoju šalies vadovu, nors jam nepavyksta išspręsti biurokratijos problemos.

Ko gero, didžiausias skandalas supurtė Gynybos ministeriją, garsiai kaltinamą lobistų sabotažu, ypač turint galvoje ginkluotės supirkimo programą, pirmiausia strateginių raketų. Tačiau pagrindinė sunkiai išsprendžiama problema yra ta, kad išplėstas valstybės biudžetas lėtai augant ekonomikai negali užtikrinti labai ambicingos persiginklavimo programos.

Keli įdomūs skandalai krečia Vidaus reikalų ministeriją dėl nelegalių kazino Maskvos regione. D. Medvedevas pradėjo kampaniją, kuri turėtų užtikrinti įstatymų įgyvendinimą, tačiau tai pavirto tarsi žingsniu atgal, nes įvairios agentūros ir institucijos dėjo visas pastangas, kad visuomenei atskleistų minėtą nesantaiką. Vis dėlto ginčai tapo dar triukšmingesni. Valstybės viduje policijos ir organizuoto nusikalstamumo susijungimas daug miestų paliko be apsaugos ir tik retais atvejais, pvz., Sagros gyvenvietėje netoli Jekaterinburgo, drąsūs gyventojai stoja prieš žiaurias gaujas visai kaip senuose Vakarų vesternuose.

D. Medvedevas nenori pripažinti, kad prarado kontrolę plėšikaujantiems „silovikams“, ir stengiasi tai kompensuoti žengdamas nedidelius žingsnius, kurie turėtų įrodyti jo įsipareigojimus siekti teisės viršenybės. Rusijos aukščiausiasis teismas nusprendė peržiūrėti A. Kozlovo, verslininko, patekusio už grotų prieš trejus metus, bylą. Jo tinklaraščiai atiteko žmonai, žurnalistei, kuri viena drąsiai kovojo prieš korumpuotus teismus. Demokratinės opozicijos lyderiai Borisas Nemtsovas ir Vladimiras Milovas buvo nustebinti draudimu išvykti iš šalies. Dar labiau jie nustebo, kai šis draudimas buvo atšauktas vos po vienos dienos. D. Medvedevas kantriai klausėsi žmogaus teisių aktyvistų, pristačiusių detalią ataskaitą apie teisės normų pažeidimus teisininko Sergejaus Magnitskio byloje. Jis mirė kalėjime 2009 m. lapkritį.

V. Putinas nedaug tesirūpina liberalizacija, bet skiria daug dėmesio tam, kas bando susilpninti jo rankose sutelktos kontrolės efektyvumą. O šis silpnėja kaskart, kai D. Medvedevas sumenkina jo darbą. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, išreikšdamas susirūpinimą dėl apribotos politinės konkurencijos, o  Rusijos užsienio reikalų ministerija su tipišku sovietiniu pasipiktinimu pasmerkė tai kaip kišimąsi į vidaus reikalus.

V. Putino žingsniai atspindi jo galios sistemos logiką, kuri reikalauja sutelkti griežtą kontrolę savo rankose. Kai kurie Rusijos žmonės net nėra girdėję apie opoziciją. Tačiau V. Putino populiarumas svyruoja ir tai jam yra rimta problema. Tik 27 proc. potencialių rinkėjų balsuotų už jį. D. Medvedevas galėtų tikėtis tik 15 proc., 19 proc. norėtų rinktis iš jų dviejų, o net 23 proc. išreiškė gana maištingą norą, kad nė vienas iš jų nekandidatuotų. Baltarusijoje Aleksandras Lukašenka turi gerokai didesnę paramą, bet jis vykdo represijas prieš nepatenkintuosius, o tai nušviečia ir Rusijos žiniasklaida.

Prieštaringos V. Putino pastangos sustiprinti kontrolę iš esmės yra bejėgės kaip ir D. Medvedevo bandymai patvirtinti savo valdžią ir galią.

Pagal 2011 m. liepos 11 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras