Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Internetas ir žmogaus teisės

2011 07 21

Kaip teigia Hillary Clinton (Hilari Klinton) vyresnysis patarėjas inovacijoms Alekas Rosas, vis sudėtingesne tampanti Jungtinių Valstijų užsienio politika yra didesnis iššūkis negu realus naujų technologijų įgyvendinimas. Jis savo darbe plėtoja naujus ir novatoriškus technologijų naudojimo būdus nuo Amerikos diplomatinių pastangų skatinimo iki ypatingo dėmesio žmogaus teisėms bei žodžio laisvei. Liepos 14 dieną Alekas Rosas kalbėjosi su „Radio Free Europe / Radio Liberty“ korespondente Golnaz Esfandiari Vašingtone ir aiškino savo atliekamas funkcijas. Pasak vyreniojo patarėjo, priešingai, nei mano Irano lyderiai, Jungtinių Valstijų pastangos užtikrinti interneto laisvę nėra skirtos skatinti režimų pokyčius tokiose autoritarinėse valstybėse kaip Iranas.

Jungtinės Valstijos kovoja už laisvą internetą visame pasaulyje. Kyla klausimas, ar šios pastangos nukreiptos į jų sąjungininkus, pvz., Saudo Arabiją, nors ir laikoma interneto priešininke, ar į Bahreiną, kur neseniai garsus tinklaraštininkas buvo nuteistas 15 metų kalėjimo. A. Rosas teigia, kad Žemėje yra 195 šalys. Valstybės departamento dėmesio centre yra 194 iš jų. Būtent jos yra laisvo interneto darbotvarkėje. Taigi kuriami įrankiai ir gairės nėra skiriamos kelioms atskiroms valstybėms, programos plėtojamos visuotinai. Būtent taip ir veikia laisvo interneto politika, o priemonės tinka ir Saudo Arabijai, ir Bahreinui.

Tačiau ar šie klausimai buvo aptarti su minėtų valstybių lyderiais? A. Rosas aiškina, kad taip veikia diplomatija. Jei bet kokia valstybė siekia suvaržyti prigimtines piliečių teises, Jungtinės Valstijos įsikiša tiek viešai, tiek privačiai. Prezidentas neseniai Valstybės departamente pasakė svarbią kalbą apie Bahreiną ir pažymėjo, kad labai svarbu, jog šios šalies vyriausybė gerbtų žmogaus teises. Taigi tokiais atvejais Jungtinės Valstijos taria savo žodį.

A. Rosas išsako savo požiūrį ir apie Irano reakciją į Jungtinių Valstijų laisvo interneto politiką. Pasak vyresniojo patarėjo, į tokias valstybes kaip Iranas kreipiamas didžiulis dėmesys. Į klausimą, o gal tai tiesiog karo su islamiškuoju pasauliu priemonė, A. Rosas atsako, kad, jo manymu, Irano vyriausybė žino ribojanti piliečių teises ir laisves, todėl ir užsipuola Jungtines Valstijas.

Bet ką gi reiškia ta interneto laisvė? Pasak A. Roso, laisvas internetas leidžia žmonėms išreikšti pamatines žmogaus teises: išraiškos, susirinkimų ir spaudos laisvės. Niekas nesikėsina keisti režimų.

Žmonės nuvertė Hosni Mubarako ir Zine’o El Abidine’o Ben Ali režimus Egipte ir Tunise, bet ir internetas čia suvaidino svarbų vaidmenį. A. Rosas kalba apie keturis dalykus, kuriais internetas ir kitos ryšių priemonės prisidėjo prie įvykių Egipte ir Tunise. Pirma, tai paspartino judėjimų formavimąsi. Panašiems judėjimams susiformuoti kartais prireikia metų, o šiuo atveju viskas sukurta gerokai greičiau. Antra, suaktyvėjo informacijos sklaida. Ten, kur žmonės neturėjo priėjimo prie didelių informacijos srautų, internetas ir socialinė žiniasklaida jį suteikė. Trečia, internetas silpnus ryšius pavertė stipriais. Taip susivienijo 57 metų musulmonas su 27 metų studentu. Tai rodo, kokie skirtingi žmonės susirinko protestuoti. Pagaliau interneto šviečiamoji funkcija. Galime prisiminti praeities revoliucijų herojus Lechą Valensą Lenkijoje, Vaclavą Havelą Čekijoje arba Nelsoną Mandelą Pietų Afrikoje, bet Artimųjų Rytų revoliucijų dalyviai apie juos galėjo sužinoti tik iš interneto.

Taigi internetas ir ryšių priemonės suvaidino svarbų vaidmenį per Artimųjų Rytų neramumus, tačiau tikrai nebuvo jų priežastis. Priežastis buvo korupcija, ekonominių galimybių stoka, demokratinio dalyvavimo nebuvimas. Technologijos buvo tiesiog priemonė.

Pagal 2011 m. liepos 18 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras