Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Dideli pasirengimai neaiškiai grėsmei

Matas Jakaitis
2006 03 22

Vasario pabaigoje - kovo pradžioje Rusija surengė galingą ataką prieš terorizmą, kol kas tik administracinėje ir įstatymų leidybos srityse. Tiesa, ir karinėje srityje tikėtasi sėkmės – Čečėnijos kovotojų lyderių Š. Basajevo ir D. Umarovo likvidavimui skirtoje operacijoje dalyvavo apie 1,5 tūkstančio teisėsaugos pareigūnų ir karių. Tačiau nesėkmingai.

Tarptautinių santykių sferoje kovojant su terorizmu buvo pastebimas dvigubų standartų taikymas. Tarp kitko, dvigubi standartai – ne naujiena Rusijai kovojant su terorizmu, kurį iki šiol buvo įprasta vadinti tarptautiniu terorizmu.

,,Žaibiškai“ - per beveik dvi savaites – dviem skaitymais Valstybės Dūmoje buvo priimtas įstatymas ,,Apie priešinimąsi terorizmui“, patvirtintas Federacijos Taryboje ir kovo 6 d. pasirašytas prezidento V. Putino. Reikia pastebėti, kad įstatymas buvo priimtas ne visiškai skaidriai – Rusijos žiniasklaida priekaištauja Dūmos Saugumo reikalų komiteto pirmininkui V. Vasiljevui, komiteto savrstymui pateikusiam tik kelias dešimtis iš beveik dviejų šimtų siūlytų įstatymo pataisų, susikaupusių nuo pirmojo jo svarstymo 2004 m. lapkričio mėn.

Didelės apimties įstatymas, kuriame aptariami kovos su terorizmu juridiniai aspektai, jos vykdymo būdai ir priemonės, sulaukė nevienareikšmio Rusijos politikų ir žiniasklaidos įvertinimo. Įstatymo trūkumu laikoma tai, kad kovai su terorizmu numatoma per plačiai naudoti Ginkluotąsias pajėgas, jai vykdyti numatytos per griežtos priemonės. Iš šių priemonių labiausiai kritikuojama įstatymu leista galimybė, esant ypatingiems atvejams, numušti teroristų užgrobtą lėktuvą su įkaitais. 

Tačiau įstatymas priimtas ir įsigaliojo. Jame pateikiamas terorizmo apibrėžimas: ,,terorizmas – prievartos ideologija ir poveikio praktika, susijusios su gyventojų bauginimu ir (arba) kitomis neteisinių prievartos veiksmų formomis siekiant įtakoti į valstybinės valdžios organų, vietinės savivaldos organų ar tarptautinių organizacijų sprendimo priėmimą“.  

Taigi, terorizmas – pirmiausia ideologija. Rusijos atveju teroristų ideologija yra susijusi su nacionalinio išsivadavimo kova ir dalinai - su religinėmis nuostatomis. O prieš ideologiją kovoti ginklais – neefektyvu, nors iš pastarojo laikotarpio Rusijos administracinės ir teisinės veiklos galima pastebėti, kad būtent tokiomis priemonėmis su terorizmu ir kovojama. Ir būtent su terorizmu, o ne tarptautiniu terorizmu, kuris direktyviniuose Rusijos dokumentuose – Karinėje doktrinoje, Nacionalinio saugumo koncepcijoje, Užsienio politikos koncepcijoje – įvardinamas kaip pagrindinė grėsmė Rusijos saugumui ir teritoriniam vientisumui.

Geriausia kovos su ideologija  priemonė – taip pat ideologija. Su terorizmu kovojanti šalis  privalo žinoti jos teritorijoje vykstančios teroristinės veiklos ištakas, vertinti jas objektyviai, be išankstinio nusistatymo. Ir - turėti savo ideologiją ar bent vyraujančią politikos idėją. Priešpastatoma teroristų ideologijai, ji turi būti pagrįsta aiškiu nacionalinių ir pilietinių vertybių supratimu, formuojama ir skleidžiama autoritetų, kuriais pasitiki dauguma šalies gyventojų ir socialinių sluoksnių.

Ji taip pat turi neniekinanti oponento pozicijos, būti suprantama ar bent beatodairiškai neatmetama tų, su kurių ideologija kovojama. Svarbiausias tokios ideologijos ir ja paremtos politikos bruožas - ji turi siūlyti bent minimaliai abiem pusėm priimtiną sprendimą, rodyti kelią, kuriuo einant būtų galima ieškoti kompromiso siekiant išvengti brangiausios kainos - žmonių aukų.

Ar tokia arba bent panašia ideologija vadovaujasi Rusijos, vykdančios kontrteroristinę operaciją Čečėnijoje ir toliau aktyviai besirengiančios kovoti su teroristais, politikai ir visuomenė? Ar tokia ideologija Rusijoje egzistuoja? Galima aiškiai atsakyti, kad - ne. Nebent jeigu ideologija būtų galima laikyti buvusios imperinės didybės atstatymo siekį, pagal daugumą požymių - priimtiną didesnei tautos daliai. Tačiau tokia ,,ideologija“ nėra tinkama kovai su terorizmu.

Vietoje to vykdomos administracinės priemonės, skirtos stiprinti kovą su terorizmu. Tokia priemonė, įsigaliojusi priėmus aukščiau minėtą įstatymą – vasario 24 d. išleistas Rusijos prezidento įsakas ,,Apie priešinimąsi terorizmui“. Šiuo įsaku sukuriama griežtai vertikaliai orientuota valstybinės valdžios struktūra - Nacionalinis antiteroristinis komitetas (NAK).

NAK pirmininku paskiriamas Federalinės saugumo tarnybos (FST) direktorius N. Patruševas, į jo sudėtį įeina Vidaus reikalų, Ypatingųjų situacijų, Sveikatos apsaugos, Transporto, Ryšių, Pramonės ir energetikos ministerijų, Užsienio žvalgybos tarnybos bei Federalinės apsaugos tarnybos vadovai, Nacionalinio Susirinkimo palatų pirmininkų pavaduotojai. Gynybos ministeriją komitete atstovauja ne ministras, o Generalinio štabo viršininkas.

Prie NAK įkuriamas štabas. Ryšium su tuo centrinis Rusijos FST aparatas didinamas 300 etatų. Atitinkami komitetai iš štabai sukuriami Rusijos federaliniuose subjektuose.

Pagal minėtą įsaką, NAK vadovui suteikiami ypatingi įgaliojimai. Esant didelei teroristinės atakos grėsmei ar atakai įvykus (grėsmės lygį vertina pats NAK pirmininkas), visos aukščiau minėtos valdžios institucijos tampa pavaldžios NAK pirmininkui. Pastebėtina, kad net Stalino laikais Ginkluotųjų pajėgų vadovybė nebuvo pavaldi žvalgybos struktūros vadovui.

NAK sukūrimas sulaukė nemaža Rusijos politikų ir žiniasklaidos kritikos bei uždavė daug klausimų. Kam Rusijai reikalinga tokia ypatingus įgaliojimus turinti jėgos struktūra tada, kai Čečėnijos kovotojų pasipriešinimas faktiškai nuslopintas, valdžia oficialiai perduota civilinėms institucijoms, o realiai priklauso Maskvos statytiniui R. Kadyrovui. Gal galingų teroristinių atakų laukiama kitose Šiaurės Kaukazo respublikose ar kituose regionuose?

Realiausia prielaida atsakymui galėtų būti: V. Putinas, vadovaudamasis kol kas nežinomais motyvais arba skatinamas tam tikrų Kremliaus jėgų, stengiasi dar labiau stiprinti FST galias. Gali būti, kad minėtas įsakas yra ir užkulisinės kovos tarp gynybos ministro S. Ivanovo ir FST direktoriaus N. Patruševo rezultatas. Išeitų, kad pastarąjį tos kovos etapą laimėjo FST vadovas.

O gal Rusija rengiasi kovai su terorizmu Centrinės Azijos valstybėse, kurioms yra įsipareigojusi padėti kovoti jau su tarptautiniu - islamiškuoju terorizmu, o faktiškai – saugoti vietinius režimus nuo galimų ,,oranžinių revoliucijų“? Tokios kovos patirtį Rusija jau turi. Ir dargi naudojant tuos pačius – teroristinius – metodus.

2004 m. vsario mėn. Katare, savo mašinoje buvo susprogdintas buvęs Čečėnijos viceprezidentas, po Dž. Dudajevo žūties ėjęs prezidento pareigas Z. Jandarbijevas. Teroro aktą įvykdė du Rusijos žvalgybos agentai, sugauti ir Kataro teismo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Įsikišus aukščiausiai Rusijos valdžiai, aktyviai tarpininkaujant buvusiam Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovui ir premjerui E. Primakovui, bausmės vykdymas jiems buvo perkeltas į Rusiją. Praėjus 2 metams jau nėra aišku, ar iš viso jų laisvė yra suvaržyta – Vyriausioji Rusijos bausmės atlikimo vietų valdyba apie tokius kalinius, jos vadovo žodžiais tariant, informacijos neturi.

Terorizmo lygis Rusijoje šiuo metu nėra toks aukštas, kad pateisintų tokias itin griežtas priemones. Tuo labiau kad per neseniai vykusį teroristinės organizacijos HAMAS lyderių vizitą į Maskvą jie pareiškė, jog ,,kova Čečėnijoje – Rusijos vidaus problema“. Be to, HAMAS delegacijos vadovas H. Mašaalis tiesiai iš Maskvos skrido į Er-Rijadą, siekdamas savo organizacijos veiklai užsitikrinti finansavimą iš Saudo Arabijoje veikiančių fondų, o tik po to – namo į Damaską. Natūralu, kad padidintas HAMAS finansavimas gali mažinti Čečėnijos kovotojų veiklos finansavimą.

Galima dar viena prielaida, neprieštaraujanti anksčiau minėtosioms – administracinis ir įstatyminis kovos su terorizmu aktyvumas didinamas iš anksto rengiantis ,,2008-jų problemai“ - Dūmos ir prezidento rinkimams. Gal net naudojantis Baltarusijos patyrimu – nepaklusnius rinkėjus paskelbti teroristais.

Pabaigai - vienas pastebėjimas: pastaruoju metu iš Rusijos žiniasklaidos informacinių laidų ir staripsnių beveik dingo terminas ,,tarptautinis terorizmas“. Tai, be abejo, yra susiję su HAMAS vadovų vizitu į Maskvą, tačiau gal Rusija kovai su tarptautiniu terorizmu jau ketina skirti mažiau dėmesio? Apsiriboti vien ,,savu“ ar regioniniu?

Taigi klausimas – kam vykdomi dideli pasirengimai neaiškiai grėsmei – lieka atviras.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras