Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos pareigūnai siekia didesnės interneto kontrolės

2011 07 29

Po sprogimų ir šaudymų Norvegijoje praėjusią savaitę politikai ir policijos pareigūnai visoje Europoje ėmė kalbėti, kad reikia daugiau kontroliuoti internetą, nes tai galbūt leistų išvengti tokių įvykių. Po norvegų tragedijos buvo rasta vaizdo žinutė „YouTube“ bei socialiniame tinkle „Twitter“ ir 1 500 puslapių Anderso Behringo Breiviko manifestas, kuriame jis prisipažino dėl nusikaltimų. Teisme pirmadienį A. Breivikas prisiėmė atsakomybę už sprogdinimus ir šaudymus, bet teigė nesijaučiąs kaltas. Šią savaitę Vokietijos, Suomijos ir Estijos politikai diskutuoja, kaip ateityje išvengti panašaus pobūdžio atakų.

Vokietijoje konservatoriai pasinaudojo atakomis Norvegijoje kaip palankia proga atgaivinti planus dėl duomenų apsaugos įstatymų, kurie anksčiau buvo atmesti. Šie įstatymai pradžioje buvo parašyti, kad patenkintų 2006 metų Europos Sąjungos (ES) duomenų saugojimo direktyvas, reikalavusias visų telekomunikacijų ir interneto bendrovių įrašyti ir šešis mėnesius saugoti asmenų kelionių, susirašinėjimų ir buvimo vietos duomenis. Tačiau 2010 m. kovą Vokietijos Konstitucinis Teismas šiuos įstatymus pripažino antikonstituciniais, o jo pavyzdžiu pasekė nacionaliniai teismai Rumunijoje ir Čekijoje.

Pirmadienį Krikščionių demokratų partijos atstovas spaudai pažymėjo, kad atakos Norvegijoje įrodė, jog ir Vokietija turėtų susigrąžinti tuos įstatymus. „Tik jeigu tyrėjai galės atsekti panašių asmenų bendravimą planuojant išpuolius, tada galės sutrukdyti tokiems nusikaltimams ir apsaugoti žmones“, – teigė jis vokiečių žiniasklaidai. Laisvosios demokratų partijos (FDP) ir Žaliųjų partijos atstovai pavadino naująjį pasiūlymą netaktišku.

Estai vis dėlto pasisako už tam tikrų specifinių galių išplėtimą, pvz.: galimybės greitai surasti IP adresą, unikalią skaičių eilutę, kuri identifikuotų bet kurį interneto vartotojo signalą tam tikru metu. Santykinai lengva sužinoti, iš kurios pasaulio vietos būtent tas IP adresas, bet daug sunkiau nustatyti patį kompiuterį ir tą, kas adresu naudojosi paskutinis. Nors IP adresus lengva suklastoti, teisėsauga vis dar naudoja juos bandydami susekti kriminalinius veiksmus. Tačiau net čia neturėtume pamiršti žmogaus teisių ir ypač žodžio laisvės bei ryšio tarp interneto kontroliavimo ir saugumo. Susirašinėjimams internete stebėti turi būti kriminalinis pagrindas.

Pagal 2011 m. liepos 26 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras