Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Rusijos veiksnys Baltijos valstybių saugumo politikoje

Kristina Puleikytė
2006 03 21

Atgavus nepriklausomybę XX a. 9 dešimtmetyje Baltijos valstybės turėjo galimybes rinktis iš kelių alternatyvų, renkantis užsienio ir saugumo politikos kryptį,  – glaudžių santykių su Rusija išlaikymas, neutraliteto politika, regioninio bendradarbiavimo tarp trijų Baltijos valstybių skatinimas arba orientacija į Vakarų valstybes. Neatsitiktinai Baltijos politinis elitas pasirinko integracijos į Vakarų saugumo ir ekonomikos struktūras kelią, kuriuo buvo einama siekiant išvengti pavojaus būti įsuktoms į „pilkąją zoną“ tarp besivienijančios Europos ir revanšistinės Rusijos. Be to, pažymėtina ir tai, kad siekis tapti ES ir NATO narėmis buvo skatinamas ne tiek dėl materialinių interesų, kiek dėl noro atsverti Rusijos įtaką.

Įgyvendinus du svarbiausius užsienio politikos tikslus – tapimas NATO ir ES narėmis, ypatingą svarbą įgauna gerų santykių su kaimynais palaikymas, apimant ir didžiąją kaimynę Rusiją. Gerų santykių su Rusija palaikymas pirmiausia užtikrina efektyvų saugumo ir užsienio politikos tikslų įgyvendinimą. 

Rusija kaip pagrindinis grėsmių šaltinis Baltijos valstybių saugumui

Rusijos ir Baltijos valstybių santykiai buvo ir turėtų likti kertiniai formuojant saugumo politiką. Gali netgi pasirodyti, kad būtent sąveika su Rusija yra didžiausia grėsmė Baltijos valstybėms. „Rusijos grėsmė“ ilgą laiką buvo pagrindinė Baltijos valstybių saugumo problema. Tai skatino pirmiausia istorinės patirties suponuota baimė, kad skaudi istorinė patirtis gali pasikartoti, stereotipai, jog Rusija iš prigimties imperialistinė, ir įsitikinimas, kad Baltijos valstybės strategiškai svarbios Rusijai. Nepasitikėjimą Rusiją skatino ir gausios rusakalbių mažumos Baltijos valstybėse, išskyrus Lietuvoje. Buvo pakankamai ilgai baiminamasi, kad Rusijos vyriausybė gali pasinaudoti rusakalbių mažuma kaip „penktąja kolona“. Galiausiai Baltijos valstybėse nerimą kėlė ir tebekelia Rusijos „demokratiškumas“.

Pastarojo meto Rusijos užsienio politika postsovietinėje erdvėje turėtų kelti nerimą Baltijos valstybių politiniam elitui. Rusijos užsienio politikoje ryškėja siekis atstatyti įtaką buvusioje Rusijos (SSRS) įtakos zonoje, kas savaime implikuoja Rusijos nepasitenkinimą tik regioninės galybės statusu ir kartu kelia tam tikras grėsmės Baltijos valstybėms. Tai pirmiausia paliudija Rusijos siekimas „pririšti“ dvi strategiškai svarbias valstybes – Ukrainą ir Gruziją. Be to, Rusijos nesėkmė Ukrainoje ir Gruzijoje gali tapti skatinančiu veiksniu stiprinti Rusijos įtaką kitose valstybėse, kuriose turimos įtakos priemonės gali būti veiksmingesnės. 

Karinės grėsmių galimybės Baltijos valstybėse 

Karinės grėsmės ir tradicine, paremta teritorine gynyba, saugumo samprata tebedominuoja visų trijų Baltijos valstybių saugumo diskurse. Visgi nuo 1994 m., Rusijai išvedus karinius dalinius ir visų Baltijos valstybių teritorijos, šios valstybės nebesusiduria su tiesioginę Rusijos karine grėsme. Karinė agresija iš Rusijos Baltijos valstybių atžvilgiu šiuo metu sunkiai įmanoma, ne dėl Rusijos karinio silpnumo, o dėl to, jog Rusijai šiuo metu nėra naudinga konfrontacija su ES ir NATO valstybėmis. Pirmiausia ES valstybės Rusijai svarbios kaip jos energetinių išteklių vartotojos. Taigi, jei Rusija norėtų sukelti karinę grėsmę bent vienai iš trijų Baltijos valstybių, ji tai sugebėtų padaryti kelių mėnesių bėgyje, tačiau jai tiesiog nėra tokio poreikio.

Visgi Kaliningrado demilitarizavimo ir karinio tranzito į Kaliningradą klausimas iki šiol išlieka aktualus, nors reikia pripažinti jis savo aktualumą pamažu praranda dėl keletos priežasčių. Pirma, kariuomenės skaičius Kaliningrado srityje yra ženkliai sumažintas. Antra, dėl tranzito į Kaliningradą susitarimai tarp Lietuvos ir Rusijos yra pasirašyti ir vykdomi.

Visgi nesenas incidentas dėl Rusijos naikintuvo SU-27, iškėlė naujus klausimus. Ar tai buvo sąmoninga provokacija, ar pačios Rusijos vidinės koordinavimo problemos? Aiškaus atsakymo taip ir nėra, tačiau tiek sąmoningos provokacijos, tiek vidinio koordinavimo trūkumas vienodai yra pavojingos Baltijos valstybėms. 

Teritoriniai disputai su Rusija.  

Teritoriniai nesutarimai su Rusiją yra ilgai besitęsiantis ir sunkiai sprendžiami. Nepaisant to, kad teritoriniai disputai pastaruoju metu yra sušvelnėję, tačiau iki šiol jie nėra iki galo išspręsti. Rusija iki šiol nėra ratifikavusi sienų delimitavimo sutarties su Estija ir Latvija.   

Kaliningradas kaip Europos „juodoji skylė“ 

Didesnis pavojus saugumui kyla ne dėl karinių dalinių dislokavimo Kaliningrade, bet niūros Kaliningrado srities socioekonominės perspektyvos. Blogėjanti socioekonominė situacija šioje Rusijos dalyje gali sudaryti sąlygas plisti nelegaliai imigracijai, organizuotam nusikalstamumui, prekyba narkotikais ir panašiai nelegaliai veiklai Baltijos valstybėse, o tokios veiklos plitimo signalai Kaliningrado srityje jau yra. Galima paminėti tą faktą, kad Kaliningrade sparčiai plinta ŽIV infekuotų asmenų ir kitų užkrečiamų ligų skaičius.

Be to, Baltijos valstybėse aktuali ir narkotikų vartojimo ir perkybos problema. Šios šalys yra narkotikų tranzito valstybės, tačiau pamažu didėja ir gamybos bei vartojimo mastai. Kaip teigia Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė Ramunė Visockytė, prekursoriai sintetiniams narkotikams gaminti į Lietuvą patenka iš Rusijos ir Ukrainos. Rusija yra viena pagrindinių narkotinių medžiagų „tiekėjų“.  

Ekonominės grėsmės Baltijos valstybių saugumo diskurse.  

Rusijoje imta suprasti, jog perspektyvu ir efektyvu didinant ekonominę įtaką Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėse realizuoti savo politinius tikslus. Geriausiai tokią Rusijos taktiką Baltijos valstybėse apibūdina 2004 m. viduryje pasakytas Vladimiro Žirinovskio pareiškimas: „Pietuose mes naudojame karinius metodus, o Baltijos šalyse bus taikomi ekonominiai metodai“.

Esant tampriems Baltijos valstybių ir Rusijos ekonominiams santykiams, Maskva išlaiko galimybę kelti įtampą ir daryti spaudimą visose trijose šalyse pasinaudojant įvairiomis ekonominėmis sankcijomis. Neseni įvykiai Ukrainoje tik parodo, kaip Rusija gali išnaudoti kitų valstybių priklausomybę nuo jos energetinių išteklių kaip užsienio politikos tikslų įgyvendinimo įrankį. Pagrindinių energetinių išteklių valdymas bei kontroliavimas ir dar sovietiniais laikais sukurta energetinių išteklių transportavimo bei elektros energijos tiekimo sistema sudaro palankias sąlygas Rusijos energetinio sektoriaus įmonėms veržtis į postsovietinės erdvės valstybių energetikos rinkas. Taip Rusija savo investicijomis gali vis labiau kontroliuoti vieną svarbiausių ekonomikos sektorių, kuris tampa politinės įtakos ir kartu spaudimo priemone, ne tik Baltijos valstybėse. Be to, Rusijos verslo įmonės Baltijos valstybėse veikia kaip Rusijos valdžios siekių įgyvendinimo įrankis. To pavyzdys yra tai, kad Rusijos kapitalo įmonės perima Baltijos jūros uostus savo kontrolėn. Akivaizdu, jog Rusijos vyriausybė kontroliuoja energetikos sektoriaus įmones, o valdžiai nepaklusnūs įmonių vadovai susilaukia atitinkamų sankcijų (pavyzdžiui, „Jukos“ ir Michailo Chodorkovskio atvejis). Dėl šios priežasties energetinė priklausomybė nuo Rusijos ir poreikis sukurti nacionalines kuro atsargas turėtų būti identifikuojami kaip pagrindiniai saugumo faktoriai Baltijos valstybėse.

Taigi, ima aiškėti kelis svarbus aspektai apie Rusijos vykdomą energetinę politiką. Svarbiausias dalykas – energetika paverčiama politinio spaudimo įrankiu, siekiant realizuoti užsienio politikos tikslus. Faktas, kad Baltijos šalys visas savo dujų atsargas eksportuoja iš Rusijos, tik paliudija, kad Baltijos šalys yra potencialios tokio spaudimo aukos.

Taip pat nereikia atmesti ir tokios dalyko, kad Rusija naudodamasi Baltijos valstybių pažeidžiamumu per priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, gali siekti paversti Baltijos valstybes (ar bent vieną iš jų) savo „įtakos agentėmis“ Vakarų saugumo ir ekonominėse struktūrose.

Be to, uždarius Ignalinos atominę elektrinę prognozuojama, kad ateityje ne tik Latviją, bet ir Lietuva ir Estija ims vis labiau priklausyti nuo Rusijos elektros energijos tiekimo. Siekiant šito išvengti svarbu sukurti bendrą elektros energijos tiekimo sistemą tarp Baltijos valstybių bei prisijungti prie Vakarų Europos valstybių bendros infrastruktūros. Tam reikalingos didelės lėšos bei didesnė politinio elito valia.  

Kultūrinė Rusijos ekspansija. 

Viena iš dabartinių grėsmių, kuri sklinda iš Rusijos, yra spaudimas per informacines priemones, arba kitaip vadinamas vykdomas „informacinis karas“. Pastaruoju metu galima pastebėti vieną iš fenomenų Lietuvos žiniasklaidoje – rusiškų laidų retransliavimo ir rusiškų serialų bei filmų pagausėjimas. Tačiau reikia paminėti, kad dalis laidų ir spaudos yra skirta Baltijos valstybėse gyvenančioms rusakalbių mažumoms ir yra orientuota būtent šiai auditorijai, o ne plačiajai visuomenei.

Rusiškų laidų, serialų filmų ir muzikos populiarumas skatina rusiškosios kultūros ir kartu ideologijos plitimą Baltijos valstybėse. Būtent kultūrinė Rusijos ekspansija gali tapti naujuoju Rusijos imperializmo įrankiu.

 Išvados – Rusijos veiksnys Baltijos valstybių saugumo diskurse.

 Pagrindinės grėsmės Baltijos valstybių saugumui buvo Rusijos karinių dalinių buvimas jų teritorijoje, rusakalbių mažumų statuso problema (buvo baiminamasi, jog Rusija pasinaudodama „artimo užsienio“ doktrina, gali imtis atitinkamų veiksmų prieš Baltijos valstybes), įvairių radikalių grupuočių veikla, nukreipta prieš pačias valstybes bei jų suverenitetą. Išliko tokios grėsmės kaip Baltijos valstybių priklausomybė nuo Rusijos energetinių resursų bei prekybos, plintantis tarptautinis organizuotas nusikalstamumas Baltijos valstybių teritorijoje. Baltijos valstybėms atkūrus nepriklausomybę, įvykių raida Rusijoje išliko svarbiausias išorinis faktorius, lėmęs sąlygas, kurioms esant Baltijos valstybės galėtų stiprinti savo suverenitetą ir tapti pilnavertėmis  tarptautinių santykių dalyvėmis. Nepaisant pasikeitimų santykiuose tarp Baltijos valstybių ir Rusijos, kai karinės grėsmės galimybės buvo sumažintos, Rusija ir toliau apibrėžiama kaip pagrindinis grėsmių saugumui šaltinis. Taigi, ilgai trunkantis Baltijos valstybių ir Rusijos abipusis nepasitikėjimas ir toliau yra palaikomas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras