Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Pavelas K. Bajevas. V. Putino sugrįžimo perspektyvos

2011 08 04

Kaip dažnai nutinka Rusijos gandų persmelktoje politikoje, rimtai traktuojamos naujienos ateina iš užsienio, todėl „Reuters“ nagrinėtas klausimas dėl galimo Rusijos premjero Vladimiro Putino sugrįžimo į Kremlių padarė daug didesnį įspūdį nei įvairios spekuliacijos. Didelis premjero įsitraukimas į „Vieningosios Rusijos“ veiklą, demonstruojant savo įtaką, rodo rimtus ketinimus, o nusivylimas Dmitrijaus Medvedevo kaip prezidento pasirodymu aiškiai matomas. Bet „Reuters“ šaltiniai nurodo dar vieną svarbią priežastį: V. Putinas tikrai nori vėl būti prezidentu. Migloti abiejų vadovų pareiškimai apie bendrą sprendimą reikiamu momentu sukūrė intrigą.

Šiuolaikinio vystymosi instituto (INSOR) lyderiai Igoris Jurgensas ir Jevgenijus Gontmacheris pažymėjo, kad D. Medvedevas negali paneigti savo atsakomybės už modernizacijos programos įgyvendinimą,  todėl turi peržengti savo asmeninį Rubikoną. Ekspertai pabrėžia, kad V. Putino grįžimas į prezidento postą pasibaigtų greitu ekonominės situacijos pablogėjimu vietoj žadėto stabilumo, o galbūt net prireiktų griežtų represijų dėl kylančio nepasitenkinimo, galinčio peraugti į nacionalinę katastrofą. O štai žinomas politologas Glebas Pavlovskis teigia, kad tandemas nebefunkcionuoja, tačiau palaiko nežinomybę dėl rinkimų, kuri paslepia politinės platformos trūkumą. Problema ne ta, kad du žmonės negali susitarti dėl optimalių tikslų, o ta, kad galios turėjimas yra vienintelis tikslas, ir Rusijos vadovai nenori ja dalytis, kol nebus priversti tai padaryti.

D. Medvedevas neturi didelės įtakos finansiniams srautams, o V. Putinas jį laiko tiesiog kalbančia galva, reiškiančia netinkamas pretenzijas. Vis dėlto yra daug įsipareigojimų „ypatingiems draugams“, daug nepasitikėjimo, kuris patogiai slepiamas po atidžiai cenzūruojamomis nuomonių apklausomis. Nežinomybė pakerta D. Medvedevo modernizacijos viziją, kuriai reikia daug investicijų, nedaug kas tiki ir V. Putino žadamu stabilumu. D. Medvedevas ir toliau bando sudaryti gerą įspūdį, kalbėdamas apie palankų investicijų klimatą bei kritikuodamas vyriausybę, esą ji trukdo šalies vadovui modernizuoti teisinę sistemą.

Kontroliuojama ir korumpuota teisinė sistema yra V. Putino galios dalis, o D. Medvedevas kalba apie teismų nepriklausomybę ir pagarbą teisei. Netgi V. Putino favoritai turi pagrindo nerimauti, kad neatsidurtų kitame nepageidaujamųjų sąraše. Vienas iš vis labiau plintančio nusivylimo simptomų yra siekis balsuoti „prieš visus“.

Pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras