Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Prezidento rinkimai sustiprino Baltarusijos visuomenės susiskaldymą

Parengta pagal www.euramost.org
2006 03 21

Ši prezidento kampanija turi keletą išskirtinių bruožų. Vienas pagrindinių – ypatingai didelis balsų už Aleksandrą Lukašenką procentas. Išankstiniais duomenimis, kurie jeigu ir skirsis nuo galutinių, tai tik kokiomis šimtosiomis procento, už Lukašenką balsavo 82,6 proc. rinkėjų, rašo „Beloruskije novosti”.

Šį skaičių jau pavadino „Nazarbajevo skaičiumi”. Ir iš tikrųjų, tokios „įtikinamos”, kaip pasakė CRK vadovė Lidija Jermošina, pergalės per visą savo valdymo laiką Lukašenka dar nebuvo iškovojęs. Anksčiau pirmasis Baltarusijos prezidentas labiau mėgo „elegantišką” pergalę. 2001 metų rinkimuose jis gavo 75,62 proc. balsų, o 2004 metų referendume, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl Lukašenkos galimybės kelti savo kandidatūrą naujai kadencijai, prezidento pasiūlymą palaikė 79,42 proc. rinkėjų.

Didelį rinkėjų aktyvumą dabartiniuose rinkimuose ir milžinišką Lukašenką palaikiusių žmonių procentą Centrinės rinkimų komisijos vadovė paaiškino tuo, kad piliečiai savo aktyvumu reagavo į „kai kurių autoritetingų tarptautinių organizacijų ir valstybių” propagandą, nukreiptą „prieš Baltarusijos vyriausybę ir baltarusių tautą”. Lidijos Jermošinos manymu, tai buvo „normali sveika reakcija”.

Šios loginės grandinės tęsiniu galima pavadinti ir žemą balsų už opozicijos kandidatus procentą. Milinkevičius surinko 6 procentus, o Kozulinas – 2,3 proc. Netgi susumavus, tai mažiau, nei gavo Vladimiras Gončarikas per 2001 metų rinkimus. Tuomet bendras opozicijos kandidatas surinko 15,39 proc. Nors prieš penkerius metus dauguma Baltarusijos visuomenės iš tikrųjų buvo labai lojali Lukašenkai, o opozicijos rėmėjų buvo kur kas mažiau. Ir pati opozicija 2001 metais nebuvo tokia vieninga, kaip šiandien.

Tokį žymų kontrastą – didelį procentą už Lukašenką ir ypatingai mažą už opozicijos kandidatus – analitinio centro „Strategija” eksperto Valerijaus Karbalevičiaus nuomone, galima paaiškinti valdžios noru faktais patvirtinti teiginį apie Baltarusijos visuomenės monolitiškumą.

Bendraudamas su žurnalistais rinkimų apylinkėje prezidentas Lukašenka pažymėjo, kad „šalyje yra tvarka, visiška ramybė”. Ypatingai valstybės vadovas pabrėžė: „Rinkimus Baltarusijoje mes organizuojame sau. Baltarusijos tautai spręsti, kas bus prezidentas. Esu įsitikinęs, kad pagal rezultatus mes pamatysime: mūsų valstybėje šeimininkas – baltarusių tauta”.

„Ir skaičiai patvirtino valdžios norą pademonstruoti visuomenės monolitiškumą ir „išsigimėlių” grupės, kuriais valdžia vadina opoziciją, susiskaldymą, - sako Valerijus Karbalevičius. – Todėl Lukašenka turi didesnį nei ankstesniuose rinkimuose procentą, o opoziciją - atitinkamai mažesnį”.

Vis dėlto, pažymi politologas, „šie skaičiai neatspindi realaus politinių jėgų išsidėstymo, nes daugelis sociologinių apklausų, atliktų iki rinkimų, teigia, kad Lukašenką visgi remia mažiau žmonių, bet vis tiek daugiau, negu Milinkevičių”.

Ta proga galima pateikti duomenis, kuriuos Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centras (RVNTC) paskelbė dar kovo 16 dieną. Baltarusijoje dėl draudimo publikuoti sociologinių tyrimų rezultatus 10 dienų laikotarpiu iki rinkimų  šios apklausos duomenys anksčiau nebuvo paskelbti.

Taigi, RVNTC tyrimo duomenimis, už Aleksandrą Lukašenką balsus pasiruošę atiduoti 60 proc. piliečių, už Aleksandrą Milinkevičių – 11 proc., už Aleksandrą Kozuliną – 5 proc., už Sergejų Gaidukevičių – 1 proc. Kartu sociologai padarė išlygą dėl politinės situacijos šalyje, kai ne kiekvienas gali ryžtis atvirai išsakyti savo nuomonę.

Kokie iš sociologinių tyrimų, kurių duomenimis paskutinėmis dienomis naudojosi abi pusės, yra arčiau tiesos, pasakyti sunku. Tačiau reikalas tame, kad Baltarusijoje paskutiniu metu sociologija tapo ne tiek visuomenės nuotaikų tyrimo instrumentu, kiek įtakos šioms nuotaikoms priemone.

Pavyzdžiui, visai įmanoma, kad balsavusių rinkėjų apklausų duomenys, kuriuos nuo pat kovo 19 ryto pradėjo skelbti valstybinės elektroninės žiniasklaidos priemonės, galėjo paveikti rinkėjus, nes šie duomenys demonstravo besąlygišką Aleksandro Lukašenkos pirmavimą. Didelės politikos technologijų neišmanančiam rinkėjui atkakliai buvo peršama nuomonė, kad jo balsas, jeigu jis bus atiduotas ne už Lukašenką, vis tiek įtakos neturės. O kartu buvo dedami pamatai galutiniams rinkimų rezultatams.

Beje, opozicijos šalininkai taip pat rėmėsi balsavusių rinkėjų apklausų duomenimis, kurias, pagal jų informaciją, atliko Rusijos „Levada-centras”. Tiesa, valdžios atstovai tvirtina, kad šis centras nebuvo akredituotas rinkimuose ir neturėjo teisės atlikti kokius nors tyrimus, o ir patys Rusijos sociologai sako, kad tokių apklausų neatliko, o tik bandė atlikti apklausą telefonu, bet jos metu gautų skaičių neskelbs.

Tačiau kovo 19 vakare Oktiabrskaja aikštėje opozicijos lyderiai pateikė balsavusių rinkėjų apklausų duomenis: už Lukašenką – 47 proc., už Milinkevičių – apie 26 proc. Tokie skaičiai suteikia valdžios oponentams pagrindą reikalauti antro turo. Nors vakar vakare įvykę renginiai, nepaisant jų masiškumo, daugeliui atrodė neįtikinamai. Opozicija neparodė bent jau aiškaus veiksmų plano. Ne visai aišku, kuo ji ketina imtis – reikalaus antro turo arba vėl apsiribos teiginiais apie rinkimų rezultatų suklastojimą, kuriuos valdžia jau išmoko lengvai atremti.

Šiandieninėje spaudos konferencijoje CRK pirmininkė Lidija Jermošina specialiai pažymėjo, kad jos žinyba kokių nors pretenzijų dėl balsų skaičiavimo negavo. Nors tikriausiai opozicija tokias pretenzijas greitai pareikš.

Kiek neaiškius ir atsargius opozicijos veiksmus protesto akcijos metu politologas Valerijus Karbalevičius paaiškina tuo, kad demokratinės jėgos jautė tam tikrą spaudimą. „Informacinis spaudimas iš valdžios pusės dėl galimų provokacijų, kurias neva pasiruošusi surengti opozicija, nulėmė tai, kad opozicija tiesiog bijojo imtis kokių nors veiksmų”, - sako Valerijus Karbalevičius.

Eksperto nuomone, yra visai natūralu, kad savo planuose opozicija remiasi masiniais protestais: „Į aikštę iš tikrųjų atėjo daug žmonių, tiek opozicijos akcijos jau seniai pas mus nesurinkdavo, bet tam, kad valdžia nusileistų, to vis tiek nepakanka”.

13-osios Aukščiausiosios Tarybos deputatė Natalja Mašerova mano, kad šiuose rinkimuose opozicija atrodė jau profesionaliai. „Aš gerbiu Kozuliną už drąsa, su kuria jis įgarsino, tai įgarsino. Milinkevičių – už tai, kad paskui jį eina žmonės. Bet politinių technologijų mokslo neįsisavino nei vienas, nei kitas. Ir tai natūralu, nes tam reikia baigti ne vieną rinkimų kampanijų mokyklą. Lyderio, kuris galėtų laimėti prieš dabartinę valdžią, mes dar nesuformavome,” – pasakė Natalja Mašerova „Laisvės” radijo Baltarusijos tarnybai.

Politologas Valerijus Karbalevičius pažymi dar vieną 2006 metų prezidento rinkimų rezultatą. „Ši kampanija aktualizavo visuomenėje buvusį susiskaldymą, sustiprino jį, padėjo tai visuomenės daliai, kuri pasisako už permainas, atgauti ryžtą, pajusti alternatyvą, šansus laimėti, - sako ekspertas. – Tačiau dabar tampa akivaizdu, jog valdžia daro ir darys viską, kad nebūtų dialogo tarp visuomenės dalių. Ir, kaip pasekmę, galima daryti prielaidą, kad valdžios politika opozicijos atžvilgiu dar griežtės”.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (70)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (47)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (138)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (4)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (12)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras