Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Branduolinės Baltarusijos paslaptys (13)

Liudmila Kazak
2011 08 08

Šių metų balandžio 26 d. sukako dvidešimt penkeri metai nuo Černobylio tragedijos, per tą laiką nusinešusios apie keturis šimtus tūkstančių gyvybių. Sukakties paminėjimas prasidėjo Kijeve. Gamtosaugininkai iš „Greenpeace“ rodė ketvirto reaktoriaus, sprogusio 1986 metais, vaizdus. Černobylio atominės elektrinės (AE) sprogimas įėjo į pasaulio istoriją kaip didžiausia civilinė katastrofa. Į atmosferą jėgainė išmetė dešimtis kartų daugiau radioaktyviai užterštų medžiagų, negu buvo išmesta per Hirosimos ir Nagasakio bombardavimą. Diskusijos apie Černobylio tragedijos padarinius nenutrūko ir po katastrofos 25-mečio minėjimo, jos tapo ypač aktualios pastaruoju metu. Sprogimai Fukušimos atominėje jėgainėje Japonijoje sustiprino šių diskusijų svarbą ir sukėlė abejonių dėl branduolinės energetikos, kaip švaraus energijos šaltinio, ateities. Nors dauguma Europos šalių laikinai sustabdė atominių jėgainių eksploatavimą, Baltarusijos valdžia yra pasiryžusi pastatyti atominę elektrinę bet kokia kaina, nepaisydama nei Černobylio tragedijos, nuo kurios šalis labiausiai nukentėjo, nei katastrofos Japonijoje, pakeitusios požiūrį į branduolinę energetiką. Dauguma ekologų ir mokslininkų pateikia argumentus prieš jėgainės statybą, bet, matyt, jų nuomonė Baltarusijos vadovybės nedomina. Be galimų branduolinės saugos, ekologinių ir kitų pavojų, šios jėgainės statyboje slypi ir politiniai pavojai.

Baltarusija naują atominę elektrinę ketina statyti Astravo rajone, maždaug 50 km nuo Vilniaus, arba 30 km nuo Lietuvos sienos, tačiau jos projektas kol kas nėra paruoštas. Verta paminėti, kad 1907 m. Astravo rajone įvyko stipriausias regione septynių balų žemės drebėjimas, nors Baltarusija nėra laikoma aktyvios seisminės veiklos šalimi. Elektrinės statybai nepritaria ne tik Baltarusijos gyventojai, bijantys Černobylio tragedijos pasikartojimo, bet ir Lietuvos vadovybė, ir Europos Sąjunga. Lietuvos aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigia, kad Baltarusijos parengta Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaita nėra kokybiška, todėl Baltarusija privalo surengti viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas pagal Jungtinių Tautų Espoo konvencijos nuostatas. Anot akademiko Jurgio Vilemo, Astravo rajono pasirinkimą AE statybai nulėmė politiniai motyvai, vienas iš jų – lietuvių noras pastatyti savo jėgainę prie Baltarusijos sienos. Taigi, jėgainės statybą galima analizuoti ir iš ekologinės, ir iš politinės pusės.

Dauguma ekologų pabrėžia, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl Baltarusijos jėgainės negalima statyti – galima korupcija, susijusi su projekto įgyvendinimu. Anot Vladimiro Sliviako, vieno iš tarptautinės gamtosaugos grupės „Ekoapsauga“ («Экозащита») pirmininkų, korupcijos klausimas svarbus ne tik ekonomikos, bet ir saugumo požiūriu. Ekologas pabrėžia, kad grupė „Ekoapsauga“ kartu su „Transparency International“ Rusijos skyriumi atliko tyrimą, siekdami nustatyti, koks yra galimos korupcijos lygis Rusijos valstybinės atominės energijos korporacijos „Rosatom“ veikloje. Buvo nustatyta, kad 40 proc. atvejų AE saugos reikalavimų pažeidimai yra susiję su korupcijos galimybe. Toks didelis šių pažeidimų skaičius byloja apie itin aukštą korupcijos lygį korporacijoje „Rosatom“. V. Sliviakas mano, kad jeigu jėgainės kaina yra 9 mlrd. JAV dolerių (apie 21,7 mlrd. litų), korupcija gali suryti apie 4 mlrd. JAV dolerių (10, 9 mlrd. litų).

Pagal nepriklausomų ekspertų skaičiavimus atsižvelgiant į ekonomikos aspektą Baltarusijos AE projektas nėra ekonomiškai pelningas ir rentabilus. Jėgainės vertė viršija pirminius skaičius ir 9 milijardai nėra galutinė suma. Anot „Greenpeace“ Rusijos skyriaus atstovų, statybų atominės energetikos srityje savikaina auga du kartus greičiau negu kituose sektoriuose. Kaip teigia rusų fizikas Andrejus Ožarovskis, šiandien beveik neįmanoma rasti privačių investuotojų branduolinių jėgainių statyboms, nes privatus kapitalas nenori dalyvauti branduoliniuose projektuose dėl nepelningumo („Rosatom“ išsilaiko iš valstybinių subsidijų). Dar viena ekologijos ekspertė Tatjana Novikova konstatuoja, kad atominės jėgainės projektas nėra skaidrus. Kaip teigia ekspertė, jokia viešųjų organizacijų prašoma informacija tiesiog jų nepasiekia.

Nei ekologiniu, nei ekonominiu požiūriu atominė jėgainė Baltarusijai nėra naudinga. Ji naudinga tik Rusijai, kuri laipsniškai perima Baltarusiją į savo priklausomybės glėbį. Šiandien atominės jėgainės yra naudingos tiems, kurie tikisi statyti ir kontroliuoti statybos finansavimo srautus nepaisydami gyventojų, prisimenančių vieną baisiausių civilinių katastrofų, nuomonės. Todėl šalies valdžia užtvindė informacija, kuria buvo bandoma įtikinti žmones, kad branduolinė energetika Baltarusijai yra būtina. Propagandinių grupių darbas buvo gana efektyvus – palyginti su 2005 metais vykusia apklausa, kai 46,5 proc. pasisakė prieš jėgainės statybą, šiandien tas skaičius sumažėjo iki 23 procentų. „Mokslininkų už nebranduolinę Baltarusiją“ organizacijos vadovė Marina Bogdanovič teigia, kad pasisakantys prieš jėgainės statyba yra tiesiog ignoruojami, viešųjų organizacijų atstovai nėra kviečiami į konferencijas dėl jėgainės statybos derybų. Anot vadovės, šalies visuomenė turi žinoti visus pavojus, susijusius su branduolinės energetikos plėtojimu, ir visos nuomonės turi būti išgirstos, ypač tos, kurios skiriasi nuo valstybinės.

Nors paskelbta jėgainės statybos kaina – 9 mlrd. JAV dolerių – ir yra žinoma, jų Baltarusija neturi. Šalies finansinė krizė, problemos dėl technologijų bei kuro tiekimo iš Rusijos ir specialistų parengimo suteikia branduoliniam projektui paslaptingumo ir nežinomybės. Sutarties, pasirašytos su Rusija, niekas viešai nematė, lygiai kaip ir paties atominės jėgainės projekto. Todėl kyla klausimų dėl vadinamojo streso testo atlikimo, reikalaujamo tarptautinės bendruomenės. Kaip jį atlikti neegzistuojančioje jėgainėje? Streso testų atlikimo praktika paplito po avarijos „Fukušimos-1“ jėgainėje tam, kad būtų galima užtikrinti branduolinių objektų saugumą. Baltarusijos vadovybės atsisakymas atlikti tokį testą prilygsta nepagarbai tarptautinei bendruomenei. Baltarusijos spauda ir televizija mirga naujienomis apie Astravo AE statybą, jos inžinerinę infrastruktūrą, kreditavimą, statybos kainą ir t. t, tačiau tikrieji duomenys lieka paslaptyje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 13)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras