Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Staigus rinkų nuosmukis baugina Europos lyderius

2011 08 11

Paskutinėmis dienomis euro krizė, atrodo, ir vėl kontroliuojama, tačiau šios savaitės rinkų smukimas suneramino Europos lyderius. Spekuliantai negailestingai tikrina silpnąsias euro gelbėjimo paketo vietas, o Europos Komisijos prezidentas J. M. Barrosas ragina padidinti finansinės pagalbos fondą. Penktadienį tarptautinėse vertybinių popierių rinkose kilo panika. Kai kurios Vokietijos bendrovės atsidūrė prie žlugimo ribos. Volstrito ir Azijos rinkose prekybininkai daug praranda krintant akcijų kursui. Vienas rinkos strategų tai pavadino skerdynėmis. Investuotojai taip pat žvelgia į problemų kamuojamas euro zonos šalis. Per paskutiniąsias dienas pajamos iš Ispanijos ir Italijos dešimties metų vyriausybių obligacijų pakilo iki aukščiausio lygio nuo bendros valiutos įvedimo.

Nežinomybė rinkose šią savaitę turėtų baigtis. Jungtinės Valstijos paskutinę minutę išvengė grėsusio bankroto, o specialus Europos vadovų susitikimas, per kurį siekta išspręsti euro problemas, buvo pavadintas sėkmingu, tačiau investuotojai vis dar bijo, kad ekonomikos augimas įstrigs, o valstybės vėl pateks į skolų spiralę. Europoje Europos centrinis bankas (ECB) ir politikai kelia aliarmą. ECB ir toliau perka krizės kamuojamų valstybių vyriausybių obligacijas, įskaitant ir Airiją bei Portugaliją. Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barrosas išsiuntė laišką Europos valstybių vadovams, kuriame iškėlė idėją dėl euro gelbėjimo fondo plėtros, kad susiklosčius blogiausiam scenarijui didelės Italijos ir Ispanijos ekonomikos būtų išgelbėtos. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy penktadienį planavo tai aptarti telefonu.

Politikos lyderiai ir ECB susiduria su dilema: jie turi veikti, bet nenori kelti dar didesnės panikos. Pvz.: A. Merkel ir toliau nori daryti tai, ką iki šiol darydavo per euro krizę, t. y. laikytis požiūrio „pagyvensim, pamatysim“. Savaime suprantama, kad Vokietijos vyriausybė yra susirūpinusi ir kanclerės pasisakymais, kurie rinkose dar labiau didina nestabilumą. ECB susiduria su daugeliu dilemų. Norėdamas paremti euro zonos šalis, jis turi pirkti vyriausybių obligacijas, o tai yra kontraversiškas žingsnis, grasantis valiutų globėjo nepriklausomybei.

Rinkos ignoruoja paprastą politinę tiesą: demokratijoms reikia laiko priimti sprendimus. Obligacijų pirkimas yra puikus to pavyzdys. ES vadovų susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė, kad ateityje laikinasis euro gelbėjimo fondas, Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), turėtų įsigyti obligacijas. Bet kadangi kelių euro zonos šalių parlamentai dar turi tam pritarti, ECB turi užsiimti šia ne itin malonia veikla.

Pagal 2011 m. rugpjūčio 5 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras