Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar naujasis planas gali išgelbėti JAV nuo ekonominės krizės? (4)

Komentarai:

Žygeivis, 2011 08 22 00:59
Manau, kad tam tikru momentu JAV valdžia tiesiog paskelbs, kad keičia dolerius - ir tik esančius JAV (na ir dar krūvą sąlygų pridės). :)

Vytenis, 2011 08 21 18:18
JAV gali išgelbėti tik politikai "su kiaušiais", t.y. tokie, kurie nebijotų imtis griežtų taupymo priemonių. Jei nenori bankrutuoti, tai privalai viską sutvarkyti taip, kad patiriamos išlaidos neviršytų gaunamų pajamų. Ir šitą rezultatą politikai turi pasiekti pajamų sumą viršijančių sąnaudų "kirtimu", o ne mokesčių didinimu.

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2011 08 21 18:09
1.AS KAIP EKONOMISTAS PATEIKSIU PAPRASTA PAVYZDI O JUS SPRESKYTE KAS BUS

2. NORMALIOS EKONOMIKOS FORMULE
PREKE-PINIGAI-PREKE

SERGANCIOS VEZIU EKONOMIKOS FORMULE

PINIGAI-PINIGAI KAIP PREKE- NAUJI PINIGAI
STAI SI EKONOMIKA YRA PATYRUSI FIASKO IR YRA KOMOJE

3.JEI TOLIAU NAUDOSIME MEDICININIUS TERMINUS
TAI EKONOMIKOS KRAUJAS YRA-PINIGAI
JEI IMSIME EKONOMIKA KAIP ZMOGAUS ORGANIZMA
TAI GAMTA TAM ORGANIZMUI SKIRE 5 LITRUS KRAUJO
TAI YRA PINIGU KIEKIS TURI ATITIKTI AUKSO EKVIVALENTA)

4.KAS DABAR YRA ZMOGUS(EKONOMIKA )TURI 45 LITRUS KRAUJO TAI REISKIA MIRTIS

JAV KONGRESAS SI ESANTI KOMOJE LIGONI PAJUNGE PRIE KRAUJO PERPUMPAVIMO APARATO IR PADIDINO KRAUJO KIEKI IKI 55 LITRU TAI REISKIA,KAD ATJUNGUS KRAUJO PERPOMPAVIMO APARATA(PINIGU SPAUSDINIMA) EKONOMIKAI GALAS

4.YRA TRYS RECEPTAI KAIP ISEITI IS KOMOS
4.1.IVESTI AMERA KAD JIS ATITIKTU AUKSO EKVIVALENTA SIUO ZINGSNIO NIEKAS DARYTI NENORI

4.2.PINGU SPAUSDINIMA ATIMTI IS PRIVACIOS FIRMOS IR ATIDUOTI VALSTYBINEI

4.3.SUMAZINTI SAVO APETITUS T.Y SUMAZINTI ISLAIDAS


5.PINIGAI DAROMI 3 BUDAIS
5.1.IS ZEMES RENTOS IR NAUDINGU ISKASENU RENTOS
KELIA DARBO NASUMA IS SALIES GEROVE

5.2. IS DARBO JEGOS ISNAUDOJIMO
KELIA DARBO NASUMA IR SALIES GEROVE

5.3. IS FINANSINES RENTOS-SPEKULIACIJU,JEI ANKSCIAU SPEKULIACIJOMIS UZSIMINEJO 10% ISRINKTUJU IS ELYTO.TAI DABAR SPEKULIACIJOMIS UZSIMINEJA BET KAS
NE NEISMANELIAI IR NEVYKELIAI SI SRITIS DABAR JAU NETOLI 35% FINANSINE RENTA NEKELIA DARBO NASUMO,TIK DARO DIDESNI ATOTRUKI TARP TURCIU IR UBAGU SUKELDAMA REVOLIUCINE SITUACIJA
ARTEJA ELEKTRONINIU PINIGU ERA BANKU TURI BUTI MINIMUMAS IR DIRBTI JIE PRIVALO 24 VALANDAS
UK BANKAI SENIAI TAI SUPRATO IR ATLEIDZIA 25 000
BANKO TARNAUTOJU KURIOS PAKEIS KOMPIUTERIAIS IR MODERNIA IRANGA,BANKU PALUKANOS TURI BUTI IKI 10%
dabar nuo 60%-720% kas atima is vartotoju pinigus,tie pasidaro nemokus,neiperka prekiu IR EKONOMIKA ZLUNGA,GYVENTI I KREDYTA ERA PRAEJO



Rimvydas, 2011 08 17 09:07
Autoriui, kad nesakytu ivairiu ekspertu nuomone dar teks nukirpti 1,5 trln. nelabai zinau prie ko cia ekspertai, jeigu tai sutartas dalykas.
Pasiskaitymui: http://www.whitehouse.gov/infographics/the-bipartisan-compromise?utm_source=wh.gov&utm_medium=shorturl&utm_campaign=shorturl
http://www.whitehouse.gov/fact-sheet-victory-bipartisan-compromise-economy-american-people

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras