|
Normanas Manea. Prieš supaprastinimą
2011 08 18

Kalbama, kad amerikiečiai yra supaprastinimo genijai, tačiau pamažu tai tampa visuotine tendencija, užkariaujančia vis naujas teritorijas, kaip tai padarė mėlyni džinsai. Mūsų kasdienio gyvenimo tempas gerokai padidėjo dėl šios nesustabdomos plėtros. Pragmatizmo žiaurumas paliečia įvairias mūsų laiko dilemas. Kaip teigia rašytojas Normanas Manea, ignoruojame daugybę gerų galimybių vien dėl laiko stokos.
O būtent tokia įvykių raida labiausiai kenkia požiūriui į meną. Ir netgi taip akcentuojama konkurencijos sąvoka atrodo kaip klastotė. Ja manipuliuoja tam tikras kolektyvinis intelektas, apimantis kultūros pasaulį, per išankstinę finansinę atranką, kuri apibrėžia, ką leidėjai, gamintojai ir kiti suinteresuoti asmenys rems. Normanas Manea siūlo įsivaizduoti, kas būtų nutikę su, tarkim, Marcelio Prousto, Franco Kafkos, Roberto Musilio, Williamo Faulknerio ar Jorge'o Luiso Borgeso darbais, jeigu jie būtų pateikti rinkos konkurencijai tarsi batai ar kosmetika.
Kultūra yra būtina pauzė mūsų nuolatiniame bėgime, mūsų chaotiškoje ir dažnai vulgarioje politinėje aplinkoje, ji yra galimybė atgaivinti dvasinę energiją. Brandžios knygos, muzika ir paveikslai yra ne tik išskirtinė grožio, tiesos ir gėrio mokykla, bet ir kelias surasti savo pačių grožį, tiesą ir gėrį galimybę keistis, tobulėti, būti įdomiems pašnekovams. Jeigu šis atokvėpis ir paguoda bus susiaurinami iki produkto, tiesiog esančio masinėje rinkoje, būsime pasmerkti nuolatinei vienodumo nelaisvei ir reklamų klišėms. Normanas Manea daug mąsto apie šiuos senus ir beveik neišsprendžiamus klausimus, ypač vis iš naujo skaitydamas įdomius savo artimo draugo ir puikaus rašytojo Claudio Magriso romanus. Jų temos ir stilius daug pasako apie mūsų supaprastintą pasaulį.
Šio autoriaus knygos atkeliavo į Ameriką gerokai pavėlavusios ir nesulaukė pelnyto dėmesio. Nelaimei, tai nėra staigmena. Šiandien Jungtinėse Valstijose išverčiama tiek pat knygų kiek Graikijoje, kuri yra dešimt kartų mažesnė. Užsienio knygos, atrodo, pernelyg sudėtingos, o tai kitais žodžiais pasako, kad jos turi būti paprastos, laikytis rinkos taisyklių, t. y. įpakavimo, prieinamumo, reklamos ir patogumo. C. Magriso knygos yra ne tik svarbus literatūrinis pasiekimas, bet ir turi ryšį su mūsų šiandienos pavojais, fanatizmo banga nuo Mumbajaus iki Oslo, kuri vadinasi šventuoju karu prieš kitokius. Straipsnio autorius kelia klausimą, ar visi ekstremistai ieško naujų bendrumo iliuzijų ir naujos savotiško prisikėlimo vilties.
Ar pasaulis kada nors pamirš 2001 metų rugsėjo 11-ąją, kuri buvo kruvino šimtmečio, valdomo neapykantos ir naikinimo, pradžia? Ar Osamos bin Ladeno favoritai, kruvini Hamas ir Hezbolla batalionai, tokie vienišiai kaip Norvegijos Andersas Behringas Breivikas yra tik laikino košmaro herojai? Ar tai maištininkų atsakas į pernelyg globalizuotą, padriką ir galų gale nerimą keliančią realybę?
Jeigu taip, jų barbariškumas reikalauja kruopštaus nagrinėjimo, ypač siejant su abiem istoriniais precedentais bei mūsų modernybe, nors jie ir yra tie vadinami monstrai. Naujieji religiniai aktyvistai, kovojantys savo ypatingo Dievo vardu, yra tokie fanatiški kaip ir savo laikmečio fašistai, naciai ir komunistai.
Pagal 2011 m. rugpjūčio 15 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė. |