Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Normanas Manea. Prieš supaprastinimą

2011 08 18

Kalbama, kad amerikiečiai yra supaprastinimo genijai, tačiau pamažu tai tampa visuotine tendencija, užkariaujančia vis naujas teritorijas, kaip tai padarė mėlyni džinsai. Mūsų kasdienio gyvenimo tempas gerokai padidėjo dėl šios nesustabdomos plėtros. Pragmatizmo žiaurumas paliečia įvairias mūsų laiko dilemas. Kaip teigia rašytojas Normanas Manea, ignoruojame daugybę gerų galimybių vien dėl laiko stokos.

O būtent tokia įvykių raida labiausiai kenkia požiūriui į meną. Ir netgi taip akcentuojama konkurencijos sąvoka atrodo kaip klastotė. Ja manipuliuoja tam tikras kolektyvinis intelektas, apimantis kultūros pasaulį, – per išankstinę finansinę atranką, kuri apibrėžia, ką leidėjai, gamintojai ir kiti suinteresuoti asmenys rems. Normanas Manea siūlo įsivaizduoti, kas būtų nutikę su, tarkim, Marcelio Prousto, Franco Kafkos, Roberto Musilio, Williamo Faulknerio ar Jorge'o Luiso Borgeso darbais, jeigu jie būtų pateikti rinkos konkurencijai tarsi batai ar kosmetika.

Kultūra yra būtina pauzė mūsų nuolatiniame bėgime, mūsų chaotiškoje ir dažnai vulgarioje politinėje aplinkoje, ji yra galimybė atgaivinti dvasinę energiją. Brandžios knygos, muzika ir paveikslai yra ne tik išskirtinė grožio, tiesos ir gėrio mokykla, bet ir kelias surasti savo pačių grožį, tiesą ir gėrį – galimybę keistis, tobulėti, būti įdomiems pašnekovams. Jeigu šis atokvėpis ir paguoda bus susiaurinami iki produkto, tiesiog esančio masinėje rinkoje, būsime pasmerkti nuolatinei vienodumo nelaisvei ir reklamų klišėms. Normanas Manea daug mąsto apie šiuos senus ir beveik neišsprendžiamus klausimus, ypač vis iš naujo skaitydamas įdomius savo artimo draugo ir puikaus rašytojo Claudio Magriso romanus. Jų temos ir stilius daug pasako apie mūsų supaprastintą pasaulį.

Šio autoriaus knygos atkeliavo į Ameriką gerokai pavėlavusios ir nesulaukė pelnyto dėmesio. Nelaimei, tai nėra staigmena. Šiandien Jungtinėse Valstijose išverčiama tiek pat knygų kiek Graikijoje, kuri yra dešimt kartų mažesnė. Užsienio knygos, atrodo, pernelyg sudėtingos, o tai kitais žodžiais pasako, kad jos turi būti paprastos, laikytis rinkos taisyklių, t. y. įpakavimo, prieinamumo, reklamos ir patogumo. C. Magriso knygos yra ne tik svarbus literatūrinis pasiekimas, bet ir turi ryšį su mūsų šiandienos pavojais, fanatizmo banga nuo Mumbajaus iki Oslo, kuri vadinasi „šventuoju karu prieš kitokius“. Straipsnio autorius kelia klausimą, ar visi ekstremistai ieško naujų bendrumo iliuzijų ir naujos savotiško prisikėlimo vilties.

Ar pasaulis kada nors pamirš 2001 metų rugsėjo 11-ąją, kuri buvo kruvino šimtmečio, valdomo neapykantos ir naikinimo, pradžia? Ar Osamos bin Ladeno favoritai, kruvini „Hamas“ ir „Hezbolla“ batalionai, tokie vienišiai kaip Norvegijos Andersas Behringas Breivikas yra tik laikino košmaro herojai? Ar tai maištininkų atsakas į pernelyg globalizuotą, padriką ir galų gale nerimą keliančią realybę?

Jeigu taip, jų barbariškumas reikalauja kruopštaus nagrinėjimo, ypač siejant su abiem istoriniais precedentais bei mūsų modernybe, nors jie ir yra tie vadinami monstrai. Naujieji religiniai aktyvistai, kovojantys savo ypatingo Dievo vardu, yra tokie fanatiški kaip ir savo laikmečio fašistai, naciai ir komunistai.

Pagal 2011 m. rugpjūčio 15 d. portalo  www.project-syndicate.org  informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras