Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Kreivokas angelo sargo skrydis

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 03 20

Beveik prieš keletą savaičių, visuomeninių reitingų pažiba, generalinis politicijos komisaras Vytautas Grigaravičius savo įsakymu sustabdė Lietuvos policijos kronikos, pavadintos „Angelo sargo skrydis“, leidybą. Tiesa, ne visos, o tik trečiojo tomo, kuriame, tikėtina, ir būtumę sužinoję apie šalies vidaus tarnybų veiklą Nepriklausomybės laikotarpiu.

Ko gero, nereikia priminti, jog pirmieji du šio leidinio tomai sukėlė nemažą rezonansą ne tik Lietuvos visuomenėje, bet ir tarp vietinių politikų, ko pasėkoje netgi Prezidentas Valdas Adamkus išreiškė susirūpinimą, jog oficialiame kronikiniame leidinyje Atgimimo laikmenčio dalyviai lyginami su paprasčiausiais chuliganais. Visų tų, kurie per pastaruosius 16 metų dar nespėjo pamiršti 1988 – 1989m.m. įvykių, vertinimas minėto leidinio, jo rengėjų bei užsakovų atžvilgiu, ko gero, turėtų būti vienareikšmiškas ir aiškus. Tuo tarpu Policijos departamentas apsiribojo oficialiu atsiprašymu bei jau minėtu V.Grigaravičiaus įsakymu, tuo eilinį kartą patvirtindamas Lietuvoje galiojančią praktiką, jog kur kas lengviau yra klysti ir „kovoti“ su pasėkmėmis, nei atidžiau svarstyti priimamus sprendimus. 

Ar tai aplaidumas?

Galima drąsiai teigti, jog kiekvienais metais daugelis valstybinių Lietuvos institucijų išleidžia ne vieną ir ne du oficialius leidinius, skirtus įvairiausiems tikslams. Vieni jų būna grynai statistiniai, kiti – atsiduoda propagandos skoniu, tačiau retas jų turi istorinių ambicijų. Reikia akcentuoti ir tai, kad daugelis minėtų leidinių praktiškai nuo pat jų pasirodymo dienos sėkmingai guli archyvuose ir atlieka tik statistinį „panaudotų biudžeto lėšų“ vaidmenį.

Policijos departamentui galima net ir padėkoti už tai, kad bent jau visuomenė nuo šiol atidžiau reaguos į kūrybines bei leidybines valdininkų užmačias. Tačiau prisimenant tai, kas minėtose Lietuvos policijos kronikose buvo parašyta apie Atgimimo laikų mitingų dalyvius, kyla klausimas – ar tokio lygio aplaidumas yra leistinas savo statusu išskirtinėje įstaigoje, kurios vadovas ką tik pradėjo antrąją kadenciją, turėdamas faktiškai besąlygišką aukščiausių valstybės pareigūnų palaikymą.

"Iš tikrųjų visuomenės aistros, kurios paprastai nurimdavo žiemą, kai stumdytis mitinguose tiesiog nesmagu, vėl užvirdavo pavasarį ir tęsėsi iki vėlyvo rudens. Pramogų tuomet buvo nedaug: trys kanalai, vienas kitas koncertas... Teatrai - gastrolėse, knygų vasarą nuolat neskaitysi, užsienio kelionės - iš fantastikos srities (...). Tad mitingai, demonstracijos daugeliui, ypač jaunimui, buvo ne tiek pilietinė pareiga ar politinė būtinybė, kiek galimybė padūkti, išsirėkti, nebaudžiamai keiksnoti valdžią, pasijusti savo šalies likimo sprendėjais, pagaliau - susitikti su draugais". Tiek po šia, tiek ir kitomis 1988m. rugsėjo 28d. mitingo bei kitų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) renginių interpretacijomis pasirašė ne tik jų autorius, interviu šalies televizijoms vartojęs tokius išsireiškimus, kaip “davai” (rus.)ir t.t., bet ir generalinis policijos komisaras, parašęs „Angelo sargo skrydžiui“ įžanginį žodį. Tiek pastarojo buvimas, tiek ir pats faktas, jog minėtas kūrinys buvo rengiamas jo vadovaujamoje institucijoje, turėtų savaime lemti, jog V.Grigaravičius privalėtų prisiimti atsakomybę ir bent jau pats atsiprašyti knygos turinio įžeistų žmonių. Tačiau Policijos departamentas apsiribojo oficialiu pranešimu, kurį pasirašė šios institucijos atstovė spaudai Danutė Daunoravičiūtė. Pastarajame, beje, anaiptol nebuvo matyti, jog dabartinė šalies policijos vadovybė turėtų radikaliai skirtingą požiūrį į 1988 – 1989m.m. įvykius nei „Angelo sargo skrydžio“ autorius.

Tariamai atsiprašant, teigiama, jog „tokius dalykus reikia vertinti atsargiau, kritiškiau - juk žmogaus atmintis nelabai patikimas šaltinis ir kiekvienam būdinga kažką primiršti ar net sumaišyti". Žinoma, galima teisintis tuo, jog minimų kronikų autorius nebuvo pakankamai kompetetingas tokiam darbui (interviu LNK televizijai jis ir pats teigė: „esu tik mažas sraigtelis, man pasakė daryti ir aš – javol“). Tačiau kodėl tuomet už leidybai išleistus pinigus (žiniasklaidoje buvo minima apie 40 tūkst. litų suma) nebuvo galima į pagalbą pasitelkti istorikų, besispecializuojančių Atgimimo laikotarpio tyrimuose?

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad V.Grigaravičius turi didelį ir visuomenės, ir šalies valdžios palaikymą, galima susimąstyti, ar tokių kontraversiškų kronikų leidyba buvo tik paprastas tarnybinis aplaidumas, į kurį, galima drąsiai tvirtinti, ir vėl buvo pažiūrėta labai jau paviršutiniškai. Žinoma, nekompetencjos, nemokšiškumo ar nostalgijos sovietinės milicijos laikams negalima gretinti su šiandieną mūsuose populiariais sąmokslais, tačiau kažin ar galima vienareikšmiškai atmesti idėją, jog šis veiksmas turėjo tam tikras logines prielaidas. Ir pastarosios, beje, galėjo būti nukreiptos anaiptol ne į siekį sukompromituoti Lietuvos vidaus reikalų sistemą, policiją, ar jos vadovą. Svarbiausia, reikia pastebėti tai, kad panašaus pobūdžio literatūra diskredituoja valstybę.

Komisaro reitingų skrydžiai

Baigiantis pirmajai savo, kaip generalinio policijos komisaro kadencijai, V.Grigaravičius viešai pareiškė, jog paprašė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovių išbraukti jį iš reitinguojamųjų visuomenės veikėjų sąrašų. Atsižvelgiant į kiek vėliau po to pasirodžiusias kronikas, toks sprendimas atrodo labai savalaikis, nes priešingu atveju netolimoje ateityje ir vėl reikėtų rengti kokią nors grandiozinę ir žiniasklaidos gerai reklamuojamą kovos su nusikaltėliais operaciją. Kita vertus, V.Grigaravičių galima suprasti – jo reitingai savo darbą jau atliko, gerokai įtakoję jo karjeros aukščiausiame policijos poste tęstinumą. Juk antrąją kadenciją kur kas geriau praleisti ramiai, nekovojant dėl populiarumo žmonių tarpe. Tokiu atveju, reikėtų kur kas daugiau dėmesio skirti tieisoginėms pareigoms, kurios, kaip matome, neapsiriboja vien tik kova su nusikalstamumu šalyje.

Istorinės kronikos, jei jas rengia Policijos departamentas, taip pat yra generalinio komisaro kompetencijos ribose. Gaila tik, kad rašydamas ir pasirašydamas šių menkaverčių leidinių pratarmę, V.Grigaravičius, ir pats tarnavęs sovietinėje milicijoje, neprisiminė, jog šiuolaikinės Lietuvos policijos istorija, kuriai ir skirtas „Angelo sargo skrydis“, galėjo prasidėti ne anksčiau kaip 1990m. kovo 11d. Juk 1988m. rugsėjo 28d. „bananų balius“ buvo ne Lietuvos policijos, bet sovietinės milicijos istorijos dalis, visiškai nesusijusi su angelo sargo misija.

Tiesa, kažin ar tai turės įtakos tolesnei generalinio komisaro karjerai. Prezidentas, ne kartą protegavęs V.Grigaravičių, apsiribojo bendro pobūdžio pasipiktinimu, vidaus reikalų ministras taip pat. Visuomenės reakcijos reitingai jau neparodys, o buvę rezistentai, kaip ir daugeliu kitų atvejų, galės savo nuoskaudas išgyventi patys, dėl užimtumo, amžiaus ar sveikatos, ko gero, jau nesiryždami dar sykį „padūkti, išsirėkti ar nebaudžiamai keiksnoti valdžią“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras