Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Julijos Tymošenko fenomenas: nuo premjerės iki kalinės (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 08 19

Pernai lapkričio 27 dieną penkiasdešimties sulaukusiai buvusiai Ukrainos premjerei Julijai Tymošenko atėjo sunkūs laikai: politikė priversta susipažinti su sulaikymo kameros gultais. Praėjusį penktadienį ji buvo suimta už nepagarbą teismui.

Kai verslas pakiša koją...

O, beje, kada tie laikai jai buvo lengvi? Sunki verslininkės duona, kai diplomuota 28-erių inžinierė griebėsi vaizdo kasečių nuomos, dirbo jaunimo centro „Terminalas“ komercijos direktore, o nuo 1991-ųjų gegužės kartu su vyru Aleksandru pradėjo pelningą energetikos verslą. Augo milijonai, o kartu – ir pretenzijos į didžiąją politiką.

Bet ne vienas pasaulio politikas yra patyręs, kad toks karjeros šuolis dažniausiai kelia kompromitacijos pavojų, veda į materialiąją ir interesų pagundą. 2004 m. Oranžinė revoliucija Ukrainoje tapo J. Tymošenko ne tik išbandymu, bet ir atvėrė kelius žaviai ilgakasei pakerėti permainų ištroškusius ukrainiečius ir kartu su Viktoru Juščenka bei kitais reformatoriais vesti beveik 50 milijonų valstybę europiniu farvateriu. Taip jau būna: politika ne tik suartina priešingų sparnų veikėjus, bet ir išskiria draugus. Prasidėjusi trintis su tuometiniu Ukrainos prezidentu, nesitaikstymas su opozicija, prieštaringai vertintos „dujų“ derybos su Rusija, o ir kampuotas politikės charakteris užvertė ją kaltinimų lavina dėl korupcijos.

Buvusi niekam nežinoma gražuolė mergina Julija Vladimirovna Grigian, vėliau pakeitusi pavardę į motinos – Telegina, galų gale pasilikusi vyro, su kuriuo nebendrauja jau 10 metų, pavardę Tymošenko, pernai atėjus į valdžią promaskvietiškos pakraipos „mėlynųjų“ lyderiui Viktorui Janukovyčiui, pateko į prokurorų nemalonę.

2010-ųjų gruodį buvusiai premjerei mestas kaltinimas, kad ji išeikvojo 320 mln. eurų, kuriuos Ukraina gavo už anglies dvideginio išmetimo į atmosferą kvotų pardavimą. Esą jos vadovaujama vyriausybė ne investavo šiuos pinigus į gamtos apsaugą, o išleido pensijoms padidinti. Šiemet sausį prieš ją buvo parengta antra byla: premjerė viršijusi savo įgaliojimus perkant greitosios medicinos pagalbos automobilius. Jau vasarį šios bylos buvo sujungtos į vieną, tyrimas buvo baigtas, bet gegužę Generalinė prokuratūra pateikė trečią kaltinimą: J. Tymošenko taip pat viršijusi įgaliojimus, kai sudarė susitarimą su Rusija dėl dujų tiekimo. Birželio 24-ąją Kijevo miesto Pečioros teismas pradėjo procesą, o rugpjūčio 5 d. J. Tymošenko buvo suimta.

Gali būti, kad tai tik ekspremjerės teisminio persekiojimo „viršūnėlės“. Juk balandžio pabaigoje ją pakeitęs premjeras Nikolajus Azarovas pareiškė, kad J. Tymošenko ir jos kabineto nariai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neregėto masto korupciją: kaip rašė, „Ukrainskije novosti“, jai mėginta inkriminuoti maždaug 12,4 mlrd. dolerių žalos padarymą valstybei. Prezidentas V. Janukovyčius patvirtino, kad prokuratūra tiria 30 baudžiamųjų bylų, susijusių su ankstesnės vyriausybės veikla. N. Azarovas patikslino, kad tokių bylų gali būti šimtas ir J. Tymošenko veiklą tirs tarptautiniai auditoriai.

Teismas – pavojus šaliai?

J. Tymošenko suėmimas ir prasidėjęs teismas vertinamas įvairiai. Vieni mano, kad demokratėjančioje valstybės taip įsigali Vakarų vertybės ir šalis artėja prie tarptautinių teisingumo standartų, o kiti tvirtina, kad tai tiesiog eilinis susidorojimas su konkurentais ir Ukrainos vidinės krizės tąsa. Tačiau, kaip mano Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, J. Tymošenko teismas sukėlė didelį pavojų šaliai. Korupcija ir oligarchų grupės, nuolat kariaujančios tarpusavyje, įsitvirtino šalies politinėje sistemoje. Korupcijos tinklai, dujų tiekimas iš Sibiro į Vakarų Europą aiškiai trukdė Ukrainos politinei raidai. Bet nesvarbu, šventasis ar nusidėjėlis, kiekvienas nusipelnė būti išklausytas, o ne teisiamas, tikina šis garsus Švedijos ir ES pareigūnas.

J. Tymošenko teismas yra puiki galimybė V. Janukovyčiui ir jo šalininkams atsikratyti galingos konkurentės kitų metų rinkimuose. Tačiau šie teismai kelia rimtas dvejones dėl Ukrainos jurisdikcijos sistemos ir įstatymų vykdymo organų. Ukraina, nors V. Janukovyčiaus vyriausybe pasitikima, eina netinkame linkme, įsitikinęs C. Bildtas.

Tačiau jis tvirtina, kad Europos Sąjungos ir Ukrainos derybos turi tęstis, nors tolimesni žingsniai neišvengiamai priklausys nuo Ukrainos įsipareigojimų remti Europos integraciją. O dabartiniai įvykiai Kijeve (čia prie valstybės institucijų tęsiasi „trečiasis Maidanas“ – teisiamosios šalininkų mitingai) net ir artimiausius Ukrainos draugus skatina pristabdyti tarpusavio ryšių gerinimą. Kita vertus, Ukrainos žingsniai Europos Sąjungos link atspindi pastangas modernizuoti ir reformuoti savo ekonomiką. Iš tikrųjų šalis galėjo tapti mini Kinija, turint omeny, kad jos pramonė gali prilygti pasaulinės ekonomikos rinkai. Šalies potencialas žemės ūkio plėtroje yra taip pat įspūdingas. Ryžtingų reformų politika gali įveikti bet kokias kliūtis, tačiau Ukraina turi suprasti, pabrėžia C. Bildtas savo straipsnyje, kad įstatymai ir esminės integracijos sąlygos yra svarbiausias dalykas siekiant toliau eiti Europos Sąjungos link.

Tarptautiniai vidinio skandalo aidai

Kad Ukraina ritasi vis žemyn, vaizdžiai iliustruoja laikraštis „The Financial Times“. Jis rašo, kad ši besivystančios rinkos ekonomikos valstybė pastaruoju metu, jau prasidėjus J. Tymošenko teismui, gavo du stiprius smūgius. Maža ir nelikvidi fondų rinka krito 8 proc., o per praėjusią savaitę – 16 procentų. Tai galima „nurašyti“ ir globaliems padariniams, pavyzdžiui, JAV kreditų reitingo kritimui. Tačiau J. Tymošenko suėmimas penktadienį už nepagarbą teismui kelia pavojų, kad šalis ritasi žemyn, toldama nuo demokratijos, praėjus vos metams nuo V. Janukovyčiaus prezidentavimo pradžios. Tiek Briuselis, tiek Vašingtonas nuogąstauja, kad pajėgi konkurentė mėginama pašalinti pasitelkiant nepriklausomus teismus.

Kijevo investicijų bankas „Dragon Capital“ savo pažymoje rašo, kad Ukrainos ekonomika šiuo metu ypač trokšta investicijų, jų net 50 mlrd. dolerių gavo nuo nepriklausomybės pradžios. Dabar jos ekonomika nuolat krinta po 15 proc. BVP smukimo 2009 m. Užsienio investicijos dvejus metus neviršija 6 mlrd. dolerių kasmet, ir tai lemia silpną investicinį klimatą, kuris savo ruožtu šią didžiulę Europos valstybę stumia tolyn nuo demokratijos.

O laikraštis „Trud“, kurio apžvalgininkas prisipažįsta nejaučiąs didelių simpatijų J. Tymošenko, klausia, kodėl Maskva toleruoja, kad ši „politikė su sijonu“ taptų faktiška sąžinės kalinio Michailo Chodorkovskio likimo seserimi. Ar tai Maskvos ir Kijevo interesų sutapimas? Kam tai naudinga? Ir dar: ar ne ekspremjerės šalininkams įduodamas ginklas į rankas, kai „Gazprom“ daro didžiules nuolaidas Baltarusijai, parduodamas jai dujas kitais metais ir taip duodamas ženklą Ukrainai būti labiau sukalbamai?

Vadinasi, J. Tymošenko teismo procesas – ne tik vidinis šalies reikalas, ne tik dar vienas Maidano skandalas ir Ukrainos politikų nesutarimų išraiška.

Todėl, kaip rašo C. Bildtas, Ukrainos ateitis lieka neaiški. Tai didelė šalis, Europos narė, ji nusipelnė saugios ir klestinčios ateities. Tačiau J. Tymošenko teismas, deja, gali palikti ją atsiskyrėle.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras