Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Prieš balsavimą Rusijos lyderiai eina į rinkimus

2011 08 23

Gali skambėti keistai, bet žmonės, kurie valdo Rusiją, yra pernelyg susirūpinę reitingais. Politinė konkurencija buvo užgesinta, kai Vladimiras Putinas atėjo į valdžią ir rinkimai tapo daugiau ar mažiau ritualiniu lojalumo demonstravimu. Kremlius populiarumą suvokia kaip esminį vyriausybės, kuri turi kelias stabilias valstybės institucijas, išgyvenimą. Tai daro įtaką politiniam gyvenimui, kuris kartais atrodo kaip nesibaigianti kampanija, per kurią lyderiai gesina gaisrus, priekaištauja milijardieriams pramonininkams ar nardo su akvalangu prieš kameras.

Kaip teigia Aleksandras A. Olsonas, Viešosios nuomonės fondo prezidentas, sistema, kuri buvo formuojama 10 metų, yra pagrįsta visuomenės parama. Didelė visuomenės parama yra socialinės tvarkos egzistavimo esmė. O apklausos yra grįžtamasis ryšys. Kaip ir finansų pasaulyje, jei gaunama informacija, kad JAV dolerio kursas krinta, centrinis bankas imasi priemonių, kad šį kritimą sustabdytų. Taip pat vyksta ir Rusijos politikoje.

Kitos apklausas atliekančios institucijos siekia identifikuoti politinius pareiškimus ar veiksmus, kurie rezonuotų su skirtingais Rusijos visuomenės segmentais: pensininkais, jaučiančiais nostalgiją sovietiniams laikams, ar išsilavinusiai miestų viduriniajai klasei, norinčiai įsitikinti, kad Rusija tampa modernia valstybe.

Rusijos vyriausybė susiduria su problema: Putino „dauguma“, atrodo, pamažu mažėja, kaip milžiniškas ledo luitas tirpsta nuo kraštų. Tiek jis, tiek Dmitrijus Medvedevas pradeda rinkimų kampaniją, turėdami šią vasarą mažesnius reitingus nei 2008 m. Labiau stebina  V. Putino vadovaujamos partijos „Vieningoji Rusija“ populiarumo kritimas. Siekiant jį sustabdyti, reikia pritraukti realią visuomenės paramą. Kaip teigia Sergejus A. Markovas, „Vieningosios Rusijos“ deputatas ir su Kremliumi susijęs analitikas, spalvotosios revoliucijos kyla, jei vadovas yra nepopuliarus.

Viena iš opcijų yra susigrąžinti autokratinį populizmą, žinomą kaip „Putino fenomenas“. Viena iš priežasčių, kodėl V. Putinas buvo išrinktas prezidentu, buvo ta, kad rusai žavisi  asmenybėmis, primenančiomis literatūrinius ryžtingus vyrukus. V. Putino reitingai pakilo, kai sutriuškino pasipriešinimą Čečėnijoje, perėmė opozicinių televizijų kontrolę ir privertė paklusti maištingus oligarchus. Šiais metais susitelkta prieš narkotikų prekeivius, nusikalstamumą ir moralinį nuosmukį. Itin plačiai diskutuojama, kas bus priešas per V. Putino ir „Vieningosios Rusijos“ kampanijas.

Liberalieji socialinių mokslų atstovai teigia, jog duomenys rodo, kad visuomenė reikalauja atviresnio ir konkurencingesnio politinio modelio.  Ekonomistas Michailas Dmitrijevas perspėja dėl „gana nenormalaus“ nepasitenkinimo, kurį pastebėjo politinio fokuso grupėse, pirmiausia tarp maskviečių ir kitų didžiųjų miestų viduriniosios klasės. Jis teigia, jog sunku įsivaizduoti, kad nepopuliari vyriausybė, kuri neturi tikro konkurencingo politinio mandato, gali sklandžiai valdyti šalį. Tai buvo įmanoma prieš dešimtmetį, kai visa sistema buvo grįsta smurtu ir bauginimu, bet ne šiuo metu.

Kremliaus institucijos, atliekančios viešąsias apklausas, nėra įtikintos didėjančio nepasitenkinimo tarp miesto elitų. Šiam siauram, bet įtakingam visuomenės segmentui vyriausybė turi atsakymą – D. Medvedevo modernizaciją. Aleksejus Česnakovas, kuris buvo pagrindinis vidaus politikos strategas prezidentaujant V. Putinui, teigia, kad V. Putinas, D. Medvedevas ir „Vieningoji Rusija“ prarado savo paramą dėl užsitęsusios nežinomybės, kuris taps kitu prezidentu. Jis nesijaudina dėl žemų reitingų, nes jie visada sumažėja, besibaigiant prezidento kadencijai, bet rinkimų kampanijos gali jas pakelti 15–20 proc.

Pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras