Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Ateitis – Rusijos informacinė kolonija

www.atgimimas.lt
2006 03 15

Autorius analizuoja Lietuvos televizijų polinkį į rusišką kūrybinę produkciją.

Valstybės saugumo departamento direktorius Arvydas Pocius prieš kelias savaites sekmadieninėje LNK žinių laidoje konstatavo faktą – prieš Lietuvą vyksta užslėptas informacinis karas. Kitą dieną dienraščio „Respublika” reakcija buvo dėsninga – pasirodė straipsnis „Saugumo šefo įtarimai siutina politikus”. Po savaitės „Kauno dienos” apžvalgininkas Leonas Žalys ėmėsi nagrinėti Rusijos informacinį spaudimą Lietuvai. Taigi vėl užvirė diskusija apie Rusijos informacinį karą prieš Lietuvą.

Apie tai jau ne kartą garsiai buvo šnekama – prisiminkime skandalus dėl „Pirmojo Baltijos kanalo” transliuotos laidos iš ciklo „Amžiaus paslaptys”, dėl Rusijos ambasadoriaus Boriso Cepovo pareiškimų mūsų žiniasklaidoje, dėl Tarptautinėje Baltijos akademijoje besimokančių Lietuvos policijos pareigūnų, dėl Vladimiro Putino sprendimo paskirti naujienų agentūros „Regnum” įkūrėją Modestą Kolerovą vadovauti Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdybai prie Rusijos Federacijos prezidento. Sąrašą galima tęsti.

Tačiau anuomet kilę skandalai ir diskusijos nutilo. Viskas baigėsi kalbomis. Aukšti Lietuvos politikai išreiškė viešą susirūpinimą, kai kurie akademinės bendruomenės atstovai pasiginčijo prie apskritų stalų – tai ir yra visas Lietuvos atsakas į Rusijos informacinį karą. Tai labai palanku mūsų kaimynei iš Rytų, kuri suvokusi, kad nesugebės pasipriešinti Lietuvos įstojimui į NATO ir ES, surado kitų būdų, kaip išlaikyti mus savo erdvėje.

Kokie tai būdai? Juos puikiai apibendrina citata iš Andrejaus Manoilo monografijos: „Informacinė psichologinė ekspansija – veikla, kuria siekiama nacionalinių interesų, nekonfliktiškai įsiskverbiant į socialinius, kultūrinius oponento visuomenės santykius. Tuo siekiama nuoseklaus, laipsniško, nuo pačios visuomenės užslėpto socialinių santykių sistemos keitimo pagal lėmėjo modelį. Informacinės atakos yra nukreiptos į nusistovėjusią ideologiją, nacionalines vertybes siekiant pakeisti lėmėjo vertybėmis bei ideologinėmis nuostatomis. Tokios veiklos įrankiai – strateginių resursų, informacinės–telekomunikacinės struktūros, žiniasklaidos rinkos kontrolė”. Beje, šis mokslininkas vadovauja Valstybės tarnybos akademijos Informacinės politikos katedrai prie Rusijos Federacijos prezidento. Šis teiginys yra Rusijos vykdomo informacinio karo aksioma, kuri brėžia gaires realiai jos politikai.

Diskusijai apie Rusijos informacinę ekspansiją į Lietuvos informacinę erdvę trūksta nuodugnesnės analizės, palyginimų. Reikėtų atskleisti konkrečias tendencijas, kurios, tikėkimės, privers politikus nuo kalbų pereiti prie realių veiksmų apsaugant mūsų valstybės informacinę erdvę.

Lietuvos televizijos – užtvindytos

Žiniasklaidos struktūra, ypač televizija, gerai atspinti valstybės informacinės erdvės specifiką. Nuodugnesnė šios struktūros analizė ir gautų duomenų lyginimas atskirais laikotarpiais leidžia atskleisti realius procesus, o ne hipotetines grėsmes.

Rengiant pranešimą apskrito stalo diskusijai „Lietuva informacinių karų erdvėse”, kuri 2005 m. gegužės mėnesį vyko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, buvo atlikta penkių televizijų (LTV, TV3, LNK, BTV ir „5 kanalas”) transliuojamų programų tinklelių analizė, siekiant išskirti, kokią dalį šiose televizijose sudaro rusiškos laidos, serialai, filmai bei pokalbių šou. Tuo metu buvo remtasi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vykdyto tyrimo (2005 m. balandžio 30 d. – gegužės 6 d.) duomenimis bei žurnaluose ar pačių televizijų interneto svetainėse skelbiamų televizijų programų analizės rezultatais. Po tyrimo praėjus beveik metams, siekiant nustatyti vykstančius pokyčius, tuomet gautus rezultatus reikėtų vėl palyginti su dabartine situacija šiose televizijose.

Per minėtą 2005 m. laikotarpį LTV transliavo dvi laidas rusų kalba: „Rusų gatvė” ir žinias rusų kalba – tai truko kiek daugiau nei 1 valandą viso LTV programos transliacijos laiko tą savaitę. Būtina pabrėžti, kad šios laidos yra autorinė Lietuvos televizijos produkcija, o jų auditorija yra Lietuvos rusakalbiai. Manyčiau, kad tokia padėtis natūraliai atspindi Lietuvos informacinės erdvės struktūrą, kurioje gyvena įvairios tautinės mažumos.

Tuo tarpu rusiškos produkcijos transliavimo TV3, LNK, BTV ir „5 kanalo” (didžiausias regioninių televizijų tinklas) televizijose analizė minėtu laikotarpiu atskleidė dvejopą tendenciją. Visų pirma tyrimo rezultatai akivaizdžiai parodė, kad rusiškų programų transliavimo trukmė labai didelė – iš viso per šias keturias televizijas minėtu laikotarpiu laidų ir filmų rusų kalba buvo transliuota apie 56 val. (daugiausiai rusiškos produkcijos transliavo BTV ir „5 kanalas”: atitinkamai daugiau nei 18 ir 25 val. per savaitę, LNK – 9 valandas, TV3 mažiausiai – daugiau nei 3 val.). Antra, tokios programos (pvz., serialai „Lietuviškas tranzitas”, „Nacionalinio saugumo agentas”, „Kriminalinė Rusija” bei pokalbių šou „Langai”) šiose televizijose, skirtingai nei LTV, orientuotos į kuo platesnę auditoriją.

Sudaromos sąlygos, kad net ir tie žiūrovai, kurie nesupranta rusų kalbos, galėtų žiūrėti minėtas laidas ar filmus su lietuviškais subtitrais. Taigi tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai Lietuvos informacinėje erdvėje 2005 m. pavasarį jau buvo galima stebėti ženklią Rusijos informacinę–kultūrinę ekspansiją.

Kai kurios televizijos, dalyvaudamos konkurencinėje kovoje ir norėdamos pritraukti kuo daugiau žiūrovų, vis daugiau dėmesio skyrė rusiškai televizijos produkcijai. Be to, rusiškos laidos ir filmai dažniausiai yra pigesni už Vakaruose pagamintą analogą, o tokią kainodaros politiką jau tada skatino Rusijos valstybinės televizijos kompanijos bei tos šalies platintojai.

O kokia situacija nacionalinėse televizijose yra šiuo metu? Ar išaugo rusiškų laidų, filmų skaičius, o gal jis sumažėjo? 2005 m. vykdytas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tyrimas buvo vienkartinis, inicijuotas tuo metu vėl suaktyvėjusios diskusijos apie Rusijos informacinį karą. Todėl šiuo metu turime pasikliauti žurnalais ar pačių televizijų interneto svetainėmis, kuriose yra skelbiami televizijų programų tinkleliai. Taigi lyginimui pasirinktas laikotarpis nuo 2006 m. vasario 25 d. iki kovo 3 d. – viena transliavimo savaitė, kaip ir 2005 m., kai buvo vykdomas analogiškas tyrimas.

Programų tinklelių analizė parodė, kad LTV padėtis nepakito: rodomos tos pačios autorinės laidos rusų kalba, o transliacijos trukmė beveik minučių tikslumu sutampa su atitinkamo 2005 m. laikotarpio duomenimis.

TV3 televizijoje šiuo metu išvis neliko rusiškos produkcijos, o 2005 m. pavasarį rodytus serialus „Vargšė Nastia” ir „Lietuviškas tranzitas” pakeitė Holivudo produkcija. Taigi ši televizija pasuko kitu keliu.

LNK televizijoje pastebima kiek kitokia tendencija: rusiškos produkcijos šių metų vasario 25 d. – kovo 3 d. buvo transliuota daugiau nei 12 valandų. 2005 m. atitinkamu laikotarpiu LNK televizija rodė tik vieną rusišką laidą – pokalbių šou „Langai”. Jos transliavimas per savaitę sudarė 9 valandas. Šiuo metu minėta televizija savo programų tinklelį papildė dviem rusiškomis laidomis: savaitgaliu rodomu serialu „Mano puikioji auklė” bei pokalbių šou „Apie tai”, rodomu vėlyvą penktadienio vakarą.

Tuo tarpu BTV ir „5 kanalo” programų tyrimo rezultatai yra stulbinantys. Paaiškėja, kad per BTV 2006 m. vasario 25 d. – kovo 3 d. buvo transliuota daugiau nei 43 valandų rusiškų filmų, serialų bei pokalbių laidų, o per „5 kanalo” televiziją – net 46 valandos analogiškos produkcijos. Kaip jau buvo minėta, 2005 m. atitinkamu laikotarpiu BTV transliavo daugiau nei 18 val. rusiškos produkcijos, o „5 kanalas” anuomet rusiškas laidas rodė 25 val. per savaitę.

Taigi BTV rusiškos produkcijos transliavimo trukmė per savaitę išaugo beveik 2,5 karto, o „5 kanalas” televizijoje – beveik 2 kartus.

Įspūdingiausia, kad „5 kanalo” televizijos programos visas transliavimo laikas šių metų vasario 25 d. – kovo 3 d. kiek viršijo 112 valandų, o rusiškos produkcijos dalis čia sudarė net 41,5 procento. Reikia pripažinti, kad ši televizija rengia ir autorines laidas tautinėms mažumoms: „Nedelia”, „Kalejdoskop Wilenski”. Tačiau tokios laidos kaip „NTV šiandien” ir „Žvalgybos paslaptys” yra vertos atskiro dėmesio. NTV yra Rusijos valdžiai palankaus verslo kontroliuojama televizijos kompanija. Dar daugelis prisimena, kaip skandalingai vyko šios kompanijos perėmimas į „Gazprom” rankas. Todėl suprantama, kad „5 kanalo” interneto svetainėje pateikiamas šios laidos aprašymas – „su laida „NTV šiandien” Rusijoje prasidėjo nepriklausomos naujienų televizijos istorija” – kelia nostalgiją, palyginti tuometines šios televizijos žinių laidas su dabartinėmis. Rusijoje pagamintas serialas „Žvalgybos paslaptys” labai nuosekliai mistifikuoja ir legitimizuoja KGB veiklą šaltojo karo metu. Čia su trileriui būdinga įtampa parodoma KGB kova su CŽV agentais praeito amžiaus 1970–aisiais.

Visas BTV programos transliavimo laikas minėtu laikotarpiu buvo 157 valandos. Taigi rusiškos produkcijos transliavimo dalis čia sudaro 27,4 procento. Nors nerusiškos produkcijos šiuo kanalu rodoma daugiau, tačiau „TNS Gallup“ atlikti sociologiniai tyrimai (2006 m. sausio 1 – 31 d.) rodo – trys labiausiai žiūrimos BTV laidos šių metų pradžioje buvo du rusiški filmai ir vienas Holivudo trileris apie rusų policininką: „Kaukazo belaisvė” (10,2 proc.), „Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje” (8 proc.) ir „Raudonasis karštis” (6,8 proc.).

Taigi lyginant 2005 m. balandžio 30 d. – gegužės 6 d. duomenis su šių metų vasario 25 d. – kovo 3 d. tyrimo rezultatais yra pastebimas ryškus rusiškos ir rusų kalba transliuojamos produkcijos gausėjimas. Tai vyksta dėl BTV ir „5 kanalo”, kiek mažiau LNK, televizijų. 2005 m. minėtą savaitę visos penkios televizijos kartu paėmus transliavo kiek daugiau nei 57 valandų rusiškos produkcijos, tuo tarpu šių metų atitinkamu laikotarpiu jau transliuota net daugiau nei 103 valandų rusiškų laidų. Vien sudėjus rusiškos produkcijos transliavimo per BTV ir „5 kanalą” laiką gauname 89 valandas. Žinoma, šiame kontekste išsiskiria TV3 televizija, kuri atsisakė tokių laidų.

Taigi BTV ir „5 kanalo” televizijų pavyzdžiu ryškiausiai matoma Rusijos informacinės erdvės įtaka Lietuvai.

Rusijos ir rusų kalba transliuojamų programų – visa įvairovė

O kokia situacija Lietuvos kabelinėse televizijose? Lietuvos kabelinių televizijų asociacija (LKTA), vienijanti apie 80 procentų visų kabelinės televizijos operatorių, pristato visų savo narių platinamų televizijų programų sąrašą (žr. – http://www.lkta.lt/), kuriame yra 83 įvairios televizijos programos. 29 jų yra rusiškos arba gali būti pateikiamos su rusišku garso takeliu, pvz., „Eurosport”, „Discovery Channel”, „Viasat History” ir pan. Tai sudaro 35 procentus visų pateikiamų programų.

Palyginti su 2005 m. gegužės mėnesį atlikto analogiško tyrimo duomenimis, kai tokios programos sudarė 29 procentus visų programų, matomas ženklus augimas.

Nagrinėjant atskirus atvejus, taip pat galima nurodyti kai kuriuos ypatumus. Kabelinė televizija „Rygveda” dar pernai pradėjo retransliuoti dvi naujas rusiškas programas „Rosijskij Biznes Kanal” (RBK) bei „Televizionnij Damskij Klub” (TDK). Šiais metais jos programų paketą papildė dar viena nauja programa – TV1000 Ruskoje Kino”. Ši kabelinė televizija dabar siūlo 14 programų, kurias tik sąlygiškai galima sujungti kaip rusiškas (Rusijos, Baltarusijos, kanalai, VIASAT rusiška programa) bei dar 7 programos gali būti pateikiamos su rusišku garso takeliu iš 51 bazinio programų paketo. Taigi dabar šios kabelinės televizijos retransliuojamos programos rusų kalba (kai kurių programų garso takeliai keičiami iš rusų į anglų ir atvirkščiai) sudaro net 41 procentą visos programų pasiūlos. Palyginti šį rodiklį su buvusiu 2005 m. gegužės mėnesį (37 proc.), vėl pastebimas augimas. Tarp minėtos 51 programos dar retransliuojamos 8 lietuviškos programos, 10 programų anglų kalba, 4 – prancūzų kalba, 2 – vokiečių kalba. Taigi anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis retransliuojama mažiau programų, negu gali būti pateikiama rusų kalba.

Kita Vilniuje veikianti kabelinė televizija „Vilsat”, kuri, skirtingai negu kabelinės televizijos, naudoja bevielio perdavimo technologiją, todėl gali abonentams pateikti tik 24 retransliuojamas programas, retransliuoja 11 programų, kurios yra rusiškos arba gali būti įgarsinamos rusiškai.
Taigi tokių programų dalis čia sudaro net 46 procentus.

Tiesa, esama ir kitokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, Šiaulių kabelinės televizijos 31 bazinio paketo programų sąraše yra tik 5 originalios rusiškos programos bei dar 3 užsienietiškos, retransliuojamos su rusišku garso takeliu – „Euronews”, „Discovery Channel” bei „Animal Planet”, o tai sudaro gerokai mažesnį procentą negu Vilniuje. Tačiau ir šioje televizijoje retransliuojamų Rusijos programų daugėja – praeitų metų gegužės mėnesį tokių buvo tik trys.

Kas manipuliuoja rinkos dėsniais

Rusija visada sieks, kad Lietuva išliktų jos kontrolės sferoje. Todėl ši valstybė pasitelkia naujus galios svertus – informacijos resursus, telekomunikacijas, žiniasklaidos priemones. Taip vykdoma neokolonializmo politika ne tik Lietuvos, bet ir viso „artimo užsienio” atžvilgiu.

Rusijos ir rusų kalba transliuojamų programų dalis Lietuvos televizijose dramatiškai auga. Aiškinimai, kad šiuos procesus reguliuoja rinkos dėsniai, yra paviršutiniški.

Rusijos įstatymų leidėjai šiais metais jau skyrė beveik milijardą rublių „kovai su spalvotomis revoliucijomis” ir propagandai Baltijos valstybėse. Todėl naivu šiose diskusijose viską suversti paklausai ir rinkos procesams.

Kiekvienas ryšių su visuomene ar reklamos specialistas patvirtins, kad paklausą galima suformuoti, o jai išlaikyti būtinos aktyvios pastangos. Todėl natūralu, kad Rusijos valstybinės žiniasklaidos kompanijos bei platintojai vykdo tikslingą kainodaros ir rinkodaros politiką, o minėtas milijardas – gal ir daugiau viešai nedeklaruotų pinigų – įsilieja į Lietuvos žiniasklaidos rinką.

Tokio informacinio spaudimo iš Rytų padariniai yra ilgalaikiai – paklausa rusiškai televizijos, muzikos produkcijai mūsų visuomenėje jau suformuota ir yra palaikoma aktyviomis priemonėmis. RAIT tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų rusiškus filmus pageidauja žiūrėti su lietuviškais subtitrais, o anglų ir kitomis kalbomis – įgarsintus lietuviškai. Taip Lietuvos televizijų žiūrovai yra įtraukiami į Rusijos kalbinę, o kartu ir informacinę–kultūrinę erdvę.

Norint pakeisti situaciją reikia formuoti ir puoselėti paklausą kitokiai produkcijai – tokiai, kuri atspindi Europos vertybes, kuri nemanipuliuoja žmonių sąmone, o ugdo savarankiškai mąstantį individą, stiprina pilietinę visuomenę. Todėl neužtenka šnekėti apie hipotetines grėsmes iš Rytų, būtina aktyvi Lietuvos politika užtikrinant asmens ir visuomenės informacinį saugumą, taip išliekant visaverte Europos informacinės erdvės dalimi.

Autorius yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (968)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (139)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (232)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (384)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (88)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras