Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Davidas Marplesas. Baltarusijos prezidento draugai

2011 08 24

Nuo 2010 metų gruodžio Baltarusijos vadovybė atsisakė remti demokratinę visuomenę ir ėmė persekioti savo vidaus priešus su beprecedenčiu ryžtingumu. Vykstant vidiniams neramumams dėl ekonominių sunkumų, valdžia pabandė pasinaudoti nedaugeliu dar atvirų kelių išnaudoti ankstesnius susitarimus. Per dvi pirmąsias rugpjūčio savaites paaiškėjo tokio elgesio rezultatai valstybės viduje ir išorėje.

Rugpjūčio 4 dieną Baltarusijos valdžia sulaikė Alesių Beliackį, žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“ vadovą ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) viceprezidentą, dėl mokesčių vengimo. A. Beliackis yra tik vienas neseniai areštuotų  iš daugelio sulaikytųjų, tačiau pirmasis patekęs į kalėjimą po Baltarusijos valdžios prašymo pareigūnams Lietuvoje ir Lenkijoje pateikti detalią informaciją apie jo banko sąskaitą. Toks pat prašymas išsakytas ir dėl „Viasna“ teisininko Valentino Stefanovičiaus. A. Beliackiui gresia septyneri metai kalėjimo. V. Stefanovičius, kuris nebuvo suimtas, pabrėžė, kad organizacijos „Viasna“ Lietuvoje laikyti pinigai, įvardyti kaip užsienio fondai, buvo skirti A. Lukašenkos režimo Baltarusijoje aukoms.

Šis įvykis sukėlė skandalą ir daugybę klausimų Lietuvos vadovams. Prašymas buvo pateiktas remiantis Lietuvos ir Baltarusijos 1993 metų sutartimi, kuria abi valstybės susitarė persekioti nusikaltėlius, patenkančius į kaimyninę šalį. Tai buvo skirta daugiau Lietuvos teisingumo ministerijai negu Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Pirmoji laikė užklausą (pirmą kartą pateiktą 2011 metų vasarį) formalumu, nes vidutiniškai apie 500 tokių gaunama kiekvienais metais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Remigijus Šimašius aiškino, kad jo ministerija nežinojo garsių Baltarusijos žmonių pavardžių ir kad Lietuva nenorėjo pakenkti demokratinės opozicijos nariui. Po A. Beliackio sulaikymo informacijos srautas iš Lietuvos į Baltarusiją liovėsi.

Dar viename režisieriaus ir dramaturgo Nikolajaus Chalezino, vadovaujančio Baltarusijos pogrindiniam Laisvajam teatrui, pranešime teigiama, kad be A. Beliackio Lietuva Baltarusijai atskleidė 400 opozicijos ir nevyriausybinių organizacijų lyderių banko sąskaitų duomenis. Po gerbiamiausio žmogaus teisių gynėjo Europoje A. Beliackio suėmimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pasmerkė griežtas priemones prieš opoziciją, tačiau N. Chalezinas laikosi pozicijos, kad Minsko galimybė gauti informaciją iš Lietuvos kyla iš gana atviros Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės paramos Aleksandro Lukašenkos politikai.

Tačiau ne tik Lietuva buvo įtraukta į šiuos įvykius. Didžiausiam Lenkijos premjero Donaldo Tusko nusivylimui Lenkijos teisingumo ministerija taip pat atsakė į Baltarusijos prašymą. Šalies premjeras pavadino šiuos veiksmus nekompetentingais ir kvailais. Rugpjūčio 12-ąją Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis visos valstybės vardu atsiprašė Baltarusijos demokratų socialiniame tinkle „Twitter“. Lenkija jau pradėjo vidaus peržiūrą dėl to, kaip Minsko valdžia gavo organizacijos „Viasna“ banko sąskaitų duomenis. Šie du įvykiai parodo, kad Baltarusija puikiai panaudoja egzistuojančius susitarimus, kad sužinotų reikiamą informaciją apie opozicijos aktyvistų banko sąskaitas. O juk ta opozicija remia demokratiją ir kelią Europos Sąjungos link.

Pagal 2011 m. rugpjūčio 19 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras